10 faktų apie Černobylio sarkofagą

1986 metų gegužės 20 dieną, praėjus beveik mėnesiui nuo sprogimo Černobylio elektrinės 4-jame bloke, buvo pradėtos specialios paskirties objekto statybos. Rusiškai jis vadinamas „Obyekt Ukrytiye“, o lietuvių ir anglų kalbomis geriau žinomas kaip sarkofagas. Pavadinimas labai taiklus, nes pagrindinė sarkofago paskirtis izoliuoti radioaktyvų Černobylio žvėrį nuo pasaulio. Jau pirmąją statybų dieną inžinieriai žinojo, kad tai laikinas sprendimas ir po 25 ar 30 metų reikės imtis rimtesnių priemonių. Regis jau kitais metais išauš ta diena, kai senąjį Černobylio sarkofagą paslėps naujasis „NOVARKA“projektas.

Neišvengiamai artėjant senojo sarkofago eros pabaigai, štai 10 įdomių faktų apie analogų visame pasaulyje neturintį statinį:

1. Sarkofagas virš 4-jo reaktoriaus bloko buvo projektuojamas ir statomas 206 dienas.

2. Prieš pradedant ręsti sarkofagą, buvo būtina pastatyti aušinimo sistemą po reaktoriaus pamatais, kad įkaitęs branduolinis kuras neišsiveržtų į gruntą. Aušinimo kamerą-tunelį kasė ir įrenginėjo 400 šachtininkų. 168 metrų ilgio tunelis buvo baigtas birželio 24 dieną.

3. Manoma, kad virš 4-jo Černobylio elektrinės energijos bloko suręstas sarkofagas nuo išorinio pasaulio saugo apie 200 tonų radioaktyvios reaktoriaus šerdies, 30 tonų radiacija užterštų statybinių medžiagų ir 16 tonų urano bei plutonio.

4. Radiacijos lygis po sarkofago konstrukcijomis - 10 000 rentgenų per valandą. Jei manote, kad tiek rentgenų yra „daug“, tai išsireiškėte labai kukliai, nes įprastas radiacinis fonas gyvenamuose miestuose svyruoja nuo 0.00003 rentgenų per valandą iki 0.00005 rentgenų per valandą. Jei sveikas žmogus gautų po 500 rentgenų, kas valandą, 5 valandas iš eilės, tai būtų neginčijamas mirties nuosprendis.

5. Sarkofago statyboms buvo panaudota daugiau nei 400 000 m³ betono, 7300 tonų metalinių konstrukcijų. Baigtos konstrukcijos tūris siekia 740 000 m³.

6. Sarkofage palikta 60 specialių ertmių, pro kurias stebimas reaktorius ir jame vykstantys procesai (ertmėse buvo įrengtos filtravimo sistemos neleidžiančios radioaktyvioms medžiagoms pasklisti aplinkoje).

7. Didžioji dalis dabartinio sarkofago laikosi ant 4-jo reaktoriaus bloko konstrukcijų. Prisiminus statiniui padarytą sprogimo žalą, atrodo, kad tai labai nesaugu.

8. 2010 metais buvo nustatyta, kad pro sarkofago stogą lašantis lietaus vanduo tampa labai radioaktyvus, kol pasieka reaktoriaus grindinį.

9. Giliai po sarkofagu, tarp reaktoriaus nuolaužų guli „Elena“. Tai 15 metrų skersmens diskas, branduolinėse jėgainėse vadinamas „Upper Biological Shield“ (UBS). Iki katastrofos, Černobylio elektrinės 4-jo bloko UBS turėjo „Component E“ kodinį pavadinimą. Tačiau elektrinės darbuotojai jį pervadino į Eleną, o vėliau „Pyatachok“, nes ji tokia pat apvali, kaip 5 kapeikos. Šiandien Elena kabo pasvirusi 15° kampu, ant labai netvirtų reaktoriaus konstrukcijų. Jei kas nors, ką nors pajudintų, Elena pridarytų daug problemų.

10. 2013 metų vasario 12 dieną, antradienį, 600 kvadratinių metrų sarkofago stogo įgriuvo. Iš pradžių buvo manyta, kad konstrukcijos neatlaikė sniego masės, tačiau vėliau ekspertai nustatė, kad tai nevykusių remonto darbų ir senstančio sarkofago rezultatas.

   

Facebook komentarai