10 mistiškiausių pasaulio vietų

Nors šiais laikais į kitą pasaulio kraštą galime nuskristi per vieną dieną, vis dar yra vietų, kurias ne taip paprasta pasiekti. Per daugelį amžių šios vietos apaugo įvairiausiomis istorijomis. Jūsų dėmesiui – 10 vietų, kurios audrina keliautojų vaizduotę.

Zanzibaras, Tanzanija

Vien jau pavadinimas „Zanzibaras“ vaizduotėje iššaukia tokius vaizdinius kaip haremo mergelės su plonyčiais šydais pridengtu veidu, drožinėtos medinės durys, vedančios į kvapais perpildytus kambarius, ir kitas „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų asociacijas. Tik šiuo atveju, tai ne tik vaizduotės darbas. Zanzibaras išaugo į galingą miestą XII – XV amžiuose, siųsdamas laivus su vergais, auksu ir mediena į Arabų ir tolimesnius kraštus. Galiausiai Omano sultonas čia perkėlė savo rūmus su 100 sugulovių ir eunuchų, ir įkūrė įžymiąsias Zanzibaro gvazdikėlių plantacijas. Jo seniai jau nebėra, bet arabų įtaka ir saldžiųjų prieskonių kvapai tebesklando virš šios karštos salos.

Eldoradas, Kolumbija

Pasislėpusi už išsikerojusių vynmedžių giliai Amazonės džiunglėse spindi pritrenkianti aukso karalystė. Bent jau taip byloja legendos. Kai ispanų konkistadorai, prisišvartavę prie dabartinės Kolumbijos krantų XV a. pabaigoje, nugirdo legendas apie Eldoradą („aukso žemę“), jie pasklido po šias džiungles kaip grobio besivaikančios piranijos, kad surastų šį legendomis apipintą lobių kraštą. Paieškas jie pradėjo Andų viršukalnėse ir brovėsi per dabartinius Peru, Venesuelos ir Gajanos miškus. Šios barbariškos lobių paieškos tęsėsi net du amžius. Tačiau niekam nepavyko atrasti šio legendinio miesto, galbūt todėl, kad šis mitinis miestas turėjo stebuklingų galių neatsiverti jo nevertiems ieškotojams.

Karalių slėnis, Egiptas

Vakariniame Nilo upės krante, priešais Luksoro miestą, įkurta Egipto faraonų amžino poilsio vieta. Ar pamenate Ramzį Didįjį, Tutmozę ir jausmingiausią visų laikų faraoną karalių Tutą. Jie valdė 1500 – 1000 m. pr. m. e. ir kaldinosi sau pomirtinio gyvenimo rūmus uolėtuose slėnio kalnuose. Šiuo metu yra atrasta daugiau kaip 60 pomirtinių kambarių, kuriuose paauksuotuose sarkofaguose guli mumijos, stovi brangakmeniais išdabintos statulos ir sklando prakeiksmas, kuris kris ant tų, kurie išdrįs sudrumsti čia palaidotųjų ramybę. Tačiau tai lankytojų neatbaido, nes šis slėnis – vienas iš labiausiai lankomų vietų Egipte.

Ysas, Prancūzija

Keltų princesė Dahut paprašė savo tėvo Karaliaus Gredlono, kad pastatytų jai miestą prie jūros. Karalius išpildė dukters norą, o kad apsaugotų pastatytą miestą nuo vandenyno, aplink jį pastatė užtvanką. Į miestą patekti buvo galima tik per žalvarinius vartus, kurių raktus turėjo tik karalius Gredlonas. Tuo tarpu princesė Dahut, mėgaudamasi savo naująja valda, kiekvieną naktį pasirinkdavo sau vis naują meilužį, o paryčiais jį nužudydavo. Galiausiai, ją pergudravo demonas, įtikinęs pavogti iš tėvo raktą ir atidaręs vartus. Ysas buvo užtvindytas, nuskendo visi išskyrus karalių Gredloną. Paskendęs miestas glūdi po Douarnenezo įlanka, kur dabar įsikūrę populiarūs Bretanės regiono kurortai.

Troja, Turkija

Mitologijos žinovai prisimins Troją kaip senovinį miestą, kuriame gyveno tokie herojai kaip Hektoras, Paris ir Elena, ir istoriją apie medinį arklį. Šiame mieste prasidėjo legendinis Trojos karas, kai Paris pagrobė Eleną iš jos vyro, graikų karaliaus. Graikai greitai susibūrė ir išplaukė tiesiai į Troją, pasiryžę ją sugriauti. Jie taip ir padarė, pasinaudoję gudrybe - mediniu arkliu. Šiandien lankytojai gali pasivaikščioti aplink legendinio miesto sienas, po senovinių šventyklų ir pastatų liekanas. Dabar šios vietos žinomos kaip Truvos regionas Turkijos šiaurė vakarų krašte.

Karakorumas, Mongolija

Čingischanas pasistatė čia namus XII a. vidury, o tada leidosi į kelionę užkariauti pusę pasaulio. Karakorumas buvo jo laikų mongolų sostinė ir išgarsėjo kaip „Stepių imperija“. Nors jo šlovė buvo trumpalaikė – maždaug 30 metų – tada miestas buvo sugriautas. Šiandien turistai turi pasitelkti vaizduotę, norėdami perprasti visą kažkada miestą supusių didžiulių sienų ir vartų didybę. Daug griuvėsių liekanų buvo panaudotos statant ilgas baltas Erdene Zu vienuolyno sienas ir 108 stupas.

Kartagina, Tunisas

Šiuolaikinio Tuniso pakraščiuose atsidūrusi Kartagina III a. pr. m. e. buvo Romos imperijos miestas-valstybė. Miestą išgarsino finikiečių laivynas, plaukiojęs Viduržemio jūros pakrantėmis, ir karo vado Hanibalo vedama drambliais raita armija, įveikusi Alpių kalnus. Legendinė „spindinčiu miestu“ vadinta Kartagina gyvavo neilgai. Įsiveržė romėnai ir ją nuniokojo, o paskui jos vietoje pastatė savo miestą. Tai jų pirtis, namus ir bazilikas mato šiandieniniai turistai.

Timbuktu, Malis

Timbuktu senovėje išgarsėjo kaip prekybos kelio tarp vakarų Afrikos ir Viduržemio jūros regiono galutinis tikslas. Jei reikėjo pergabenti auksą, vergus ir dramblio kaulą į šiaurę (arba druską į pietus), tekdavo įsijungti į kupranugarių karavaną ir iškęsti varginančią kelių mėnesių kelionę per Sacharos dykumą, kur siaučia smėlio audros, alina nepakeliami karščiai ir iš proto varančios dykumos platybės. Net ir šiais laikais kelionė į Timbuktu – tikras išbandymas. Nors ir šiandieną druskos karavanai keliauja tais pačiais keliais, o jiems vadovauja klajoklių Tuaregų gentis, klestintį XV amžiaus pirklių miestą šiandien primena tik legendomis apipintas miesto Timbuktu vardas.

Avalonas, Anglija

Kerinčioje Avalono saloje ilsisi karalius Artūras, kurio kapas primena mums apie legendinius, kryžiaus žygių, burtininkų, „Apskritojo stalo riterių“ ir magiškų kovų kardais laikus. Anot legendų, Artūras sugrįš kaip Britanijos „buvęs ir būsimas karalius“ kad suvienytų savo šalį tada, kai jai labiausiai to reikės, o rankose turės savo nepaprastąjį kardą „Ekskaliburą“ ir šventąją Gralio taurę. Šiandien modernus Glastonburio miestas apima teritoriją, kur kažkada buvo Avalono sala. Kaip ir dera mistinėmis istorijomis apgaubtai vietovei, į šį miestą plūsta įvairiausi keistuoliai, kad nusipirktų kristalų, pasikonsultuotų su aiškiaregiais, arba, kad sudalyvautų simpoziumuose, vykstančiuose figūrinių javų ratų laukuose.

Šambala, Tibetas

Šambalos karalystė slypi kažkur snieguotose Himalajų viršukalnėse. Šviesioji, ramioji, budistinė „Tyroji žemė“, kurią gali pasiekti tik tie, kurių karma yra gera. Praeitame amžiuje ne vienas patyręs keliautojas buvo pasiryžęs atrasti Šambalą Tibete. Rašytojas Džeimsas Hiltonas savo romane „Prarastas horizontas“ šiai žemei irgi pasirinko Tibetą (tik pavadino ją Šangrila). Kadangi kol kas niekam nepavyko atrasti šios karalystės, tikriausiai labiausiai į ją panašus būtų Zongdian miestas ant Kinijos-Tibeto sienos. 2001 m. jį pervadino Šangrila, remdamiesi tuo, kad būtent šis miestas buvo rašytojo išgalvotos vietovės įkvėpėjas.

   

Facebook komentarai