10 neatskleistų Sovietų Sąjungos mįslių

20 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo istorikams buvo tikra aukso kasykla – aukso dėl vertingų atradimų archyvuose ir memuaruose, kasykla dėl didelio ir sunkaus darbo, siekiant juos atskleisti, rašo „Foreign Policy“.

Daugeliu atveju istorikams pavyko atskleisti tik Sovietų istorijos ledkalnio viršūnę. Vienas iš Sovietų Sąjungos istorijos tyrinėtojų Vladislavas Zubokas teigė, kad atkleisti faktai apie Sovietų paslaptis yra tarsi matoma mėnulio pusė, tačiau vis dar išlieka tamsioji mėnulio pusė.

„Foreign Policy“ žurnalistas pateikia 10 neatskleistų Sovietų Sąjungos paslapčių.

1. Kur po Sovietų Sąjungos žlugimo dingo milijardų dolerių vertės aukso ir grynųjų pinigų atsargos, kurias, kaip buvo manoma, turėjo sukaupusi Komunistų partija? Kai kurie tuometiniai pranešimai užsienio spaudoje teigė, kad šis turtas skubiai buvo pervestas į užsienio bankų sąskaitas, tačiau iki šiol nebuvo jokių to įrodymų. Boriso Jelcino ministras pirmininkas Jegoras Gaidaras buvo pasamdęs tarptautinę detektyvų kompaniją „Kroll Associates“, kad ši išsiaiškintų šį klausimą, tačiau tyrimas jokios naudos neatnešė.

2. Ar Sovietų Sąjunga buvo sukūrusi nešiojamą „lagaminėlio“ branduolinį ginklą? Šiuo klausimų yra buvę įvairiausių spėlionių, tačiau niekas taip ir nepateikė jokių įrodymų. Rusijos generolas Aleksandras Lebedis 1997 metais yra pasakęs, kad Sovietų laikais buvo pagaminta 100 tokių branduolinių ginklų, tačiau dabar apie pusės jų trūksta. Tačiau A. Lebedžio pranešimas buvo neaiškus ir nenuoseklus, kiti ekspertai paneigė šiuos generolo žodžius arba teigė, kad jis greičiausiai sumaišė „lagaminėlius“ su branduolinėmis minomis. Tad, kas iš tiesų yra teisus?

3. Pirmosiomis Černobylio avarijos savaitėmis 1986 metų balandžio pabaigoje Sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas buvo įtartinai tylus. Jis neprakalbo iki gegužės 14 dienos. Kas buvo kalbama ir daroma tomis pirmosiomis nelaimės dienomis? Kodėl iki šiol aktyvus M. Gorbačiovas atrodė tarsi paralyžiuotas?

4. Nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios Sovietų vadovai priėmė slaptą biologinių ginklų programą. Yra žinomi tik pagrindiniai tyrimo planai, tačiau praktiškai nieko nėra žinoma apie karinę programos dalį. Ar programoje buvo iškelta ginklo panaudojimo idėja ar sukurta atskira karinė doktrina, prieš ką būtų naudojamas šis ginklas ir kokiame mūšio lauke? Ar buvo sukurta ypatinga ginklo panaudojimo paskirtis? Kas nutiko programai po to, kai žlugo Sovietų Sąjunga?

5. Iki šiol dar trūksta esminės informacijos apie Kubos branduolinę krizę. Kas buvo aptarta per Kubos revoliucionierių Raulio Castro ir Che Guevaros vizitą į Sovietų Sąjungą iki 1962 metų krizės ir vėlesnį Fidelio Castro apsilankymą? Nors krizės metu buvo paviešinti Politbiuro susitikimų ir pokalbių įrašai, tačiau minėtų asmenų pokalbiai su Nikita Chruščiovu prieš ir po krizės gali atskleisti naujos informacijos apie tai, kodėl sovietai nusprendė dislokuoti branduolinius ginklus Kuboje ir ko jie pasimokė iš šios krizės.

6. 1999 metais išleistoje knygoje Sovietų bakteriologinio karo programos direktoriaus pavaduotojas Kenas Alibekas rašė, kad pagrindinis KGB operacijos „Fleita“ tikslas buvo paruošti psichotropinius ir neurotropinius biologinius agentus, kurie būtų naudojami specialiosiose KGB operacijose. Koks buvo operacijos „Fleita“ mastas ir pagrindinis išsidėstymas?

7. Nuo 1981 metų Maskva siuntė skubius nurodymus KGB ir šalies Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU), kad šios surinktų informaciją apie galimą JAV branduolinę ataką. Šie nurodymai buvo geriau žinomi kaip RYAN (Raketno-Jadernoe Napadenie, liet. branduolinės raketos ataka). KGB agentas Didžiojoje Britanijoje Olegas Gordijevskis Vakarams paviešino RYAN duomenis, o vėliau detalės buvo aprašytos agento kartu su Christopheriu Andrew 1990 metais išleistoje knygoje „KGB: slapta istorija“ (angl. KGB: The Inside Story). Tačiau iki šiol mes nežinome, kaip Sovietų lyderiai ir konkrečiai šnipų vadas Jurijus Andropovas, kuris 1982 metais tapo generaliniu sekretoriumi, sureagavo į pasirodžiusius pranešimus. Ar Kremlius iš tiesų taip paranojiškai bijojo branduolinio karo, kaip atrodė?

8. Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje sovietai Uralo kalnuose statė didžiulį požeminį bunkerį, kuris branduolinės atakos atveju turėjo tapti Strateginių raketų pajėgų valdymo štabu. JAV žvalgyba aptiko bunkerio statybų požymius, tačiau ilgą laiką tai buvo laikoma paslaptyje. Koks buvo pirminis šio bunkerio tikslas?

9. Kartais paslaptis gali slėptis dideliame informacijos kiekyje. Ilgus metus JAV ketino išsiaiškinti tikrąjį saugumo ir gynybos politikos poveikį Sovietų ekonomikai. Turint omenyje skirtingas ekonomines sistemas, valiutas, metodus ir medžiagas, Sovietų Sąjungos vieno tanko kaina tikrai nebuvo tokia pati kaip JAV tanko. Net ir tokie dabartiniai išslaptinti pranešimai, kaip Centro komiteto darbuotojo Vitalijaus Katajevo dokumentai vis dar palieka daug neatsakytų klausimų. V. Katajevo skaičiavimais, apie 20 proc. Sovietų ekonomikos buvo skiriama gynybai (CŽV skaičiavimais šis rodiklis siekė 15-17 proc.). Tačiau buvo daug nepamatuojamų dalykų, tokių kaip tikroji darbo ir medžiagų kaina planinėje ekonomikoje ar faktas, kad Sovietų gynybos gamyklose be viso to taip pat buvo gaminami televizoriai ir siuvimo mašinos. Kokia ginklavimosi lenktynių našta iš tiesų slėgė Sovietų Sąjungą?

10. Kaip gerai KGB užsienio žvalgyba tarnavo Sovietų vadovams? Kuomet reikėjo išsiaiškinti Ronaldo Reagano Strateginę gynybos iniciatyvą, V. Katajevas teigė, kad KGB visuomet pervertino jos keliamą pavojų, kadangi buvo baiminamasi nepakankamai jį įvertinti. O. Gordijevskis teigė, kad KGB ataskaitos neretai atkartojo laikraščių iškarpas, nes agentai neturėjo geresnių šaltinių. Kaip gerai veikė KGB žvalgyba? Ar sistemingas buvo KGB polinkis sakyti Sovietų lyderiams tai, ką jie nori girdėti?

   

Facebook komentarai