10 pačių radioaktyviausių vietovių pasaulyje

Daugumai mūsų į galvą pirmiausia ateina tokie „tradiciniai įtariamieji“ kaip Černobylis ar Fukušima, tačiau pasaulyje yra daugybė radioaktyvių vietų, kurios pagal žmonių sveikatai ir gyvybei keliamą pavojų nenusileidžia liūdnai pagarsėjusioms atominėms elektrinėms.

Gali būti, jog kai kurios vietos, patekusios į radioaktyviausių vietovių pasaulyje dešimtuką, sukrės iki sielos gelmių, rašo "Delfi.lv".

Hanfordo kompleksas

Hanfordo kompleksas kadaise buvo stambiausias pramoninės plutonio gamybos fabrikas Jungtinėse Valstijose, tačiau dabar čia įkurta branduolinių atliekų kapavietė. Jis įsikūręs Vašingtono valstijoje, prie Kolumbijos upės. Būtent šiame komplekse buvo pagamintas plutonis pirmosioms atominėms bomboms.

Per visą fabriko veiklos istoriją jame buvo pagamintos 57 t plutonio – tai daugiau kaip du trečdaliai viso plutonio, pagaminto JAV. Šiuo metu jo teritorijoje saugoma iki 204 tūkst. kub. m aukšto radioaktyvumo atliekų. Veikiausiai nebereikia sakyti, kad ekologinė būklė aplink kompleksą nėra labai gera.

Viduržemio jūra

Vienas garsiosios italų mafijos pajamų šaltinių – šiukšlių išvežimas, įskaitant ir pavojingas, toksiškas bei radioaktyvias atliekas.

Viskas lyg ir būtų gerai (žmonės juk įvairiai užsidirba pragyvenimui), bet jei tikėsime Italijos nevyriausybine organizacija „Legambiente“, nuo 1994 metų Viduržemio jūroje dingo iki 40 laivų, pakrautų įvairiomis atliekomis, įskaitant ir radioaktyvias.

Patys laivai tebuvo sukiužę, seni laiviūkščiai, kurių vertė tikrai nebuvo didesnė už jų krovinį. Jų pačių ir jų triumų turinio likimą galima tik numanyti.

Somalio pakrantė

Somalis garsėja ne tik savo piratais ir tuo, kad tai „valstybė, kurios nėra“. Anot Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos (JTAAP), statinėse, kurios buvo išmestos į Somalio krantus per 2004 metų cunamį, buvo toksiškų ir radioaktyvių atliekų.

Jūroje jos galėjo išbūti nuo 1990-ųjų metų. Kiek Somalio pakrantėse guli tokių „dovanėlių“ ir, svarbiausia, kas jomis mėgino atsikratyti, iki šiol nežinoma.

Cheminių medžiagų kombinatas „Majak“

Jeigu šventai tikite, kad sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje (AE) buvo pirmoji branduolinė katastrofa Sovietų sąjungos teritorijoje, tai, vadinasi, kai ko nežinote. Pirmoji stambi atominė avarija 1957 metų rugsėjo 29-ąją įvyko cheminių medžiagų kombinate „Majak“ uždarame Čeliabinsko mieste.

Sutrikus aušinimo sistemai, sprogo talpykla su branduolinėmis atliekomis. Sprogimas nurovė 160 t sveriantį saugyklos stogą ir paskleidė aplinkui radiaciją, kurios teko visiems 230 tūkst. miesto gyventojų. Tiesa, sprogimo jėga ir į aplinką patekusių nuodingų medžiagų kiekis buvo 19 kartų mažesnis negu Černobylyje.

Kaip ir pastarosios katastrofos atveju, avarijos likvidavo darbus atliko kariškiai ir civiliai savanoriai, kurių daugelis gavo radiacijos dozes, nesuderinamas su gyvybe.

Pats kombinatas ir jo prieigos po šio incidento buvo paverstos tikru branduolinių atliekų sąvartynu ir daug ekspertų mano, kad šiandien kombinatas „Majak“ pagal užterštumą radioaktyviomis medžiagomis yra pati pavojingiausia vieta pasaulyje.

Selafildo atominis kompleksas

Selafildas – Didžiosios Britanijos atominis kompleksas, įsikūręs Airijos jūros pakrantėje, nuo pat 1956 metų nuodijantis viso regiono ekologiją. Beje, nuodijantis ne tik taikiais atomais, bet ir asbestu, sukeliančiu vėžį. Kadangi Didžioji Britanija yra branduolinė valstybė, kažkur jos teritorijoje turėjo būti gaminamas bomboms tinkantis plutonis. Jo gamyba kaip ir ir vyko Selafilde.

1957 metų spalį šio komplekso reaktoriuje įvyko gaisras, sukėlęs radioaktyvių medžiagų nuotekį, vertinamą 20 tūkst. kiurių – tai 10 kartų mažiau, negu kombinate „Majak“ ir beveik 200 kartų mažiau negu Černobylio AE. Nuo 1995 metų šiame komplekse kariniams tikslams tinkantis plutonis nebegaminamas, o prieš penkerius metus kompleksas apskritai pradėtas ardyti. Tačiau ekologijai padaryta žala nebus atitaisyta dar dešimtis metų.

Sibiro chemijos kombinatas

Sibiro chemijos kombinatas, įsikūręs uždarame Seversko mieste netoli nuo Tomsko, yra vienas didžiausius pasaulyje branduolinių centrų. Šio centro teritorijoje ne tik gaminamas branduolinis kuras, bet ir saugomos ne ką mažiau radioaktyvios atliekos. Jos kaupiamos tiek atviruose baseinuose, tiek užkasomos po žeme 480 m gylyje.

Per visą kombinato veiklos istoriją jame įvyko 36 vadinami radiacijos incidentai (kitaip tariant – avarijos). Penkios iš jų buvo laikomos rimtomis. Taigi ši vietovė tikrai nėra pati saugiausia pasaulyje.

Semipalatinsko branduolinis poligonas

Semipalatinsko branduolinis poligonas – pirmasis ir, veikiausiai, stambiausias branduolinių bandymų poligonas buvusioje Sovietų sąjungoje. Jis įsikūręs Kazachstane, jo teritorijoje anksčiau gyvavo uždaras Kurčatovo miestelis. Būtent čia buvo išbandyta pirmoji atominė bomba. Per kitus 40 metų šiame poligone buvo išbandyta dar daugiau kaip 450 pačių įvairiausių branduolinių ginklų, įskaitant termobranduolinius užtaisus.

Čia būta ir atviro tipo bandymų, dėl kurių ši vietovė iki šiol „spinduliuoja“. Nuo branduolinių bandymų nukentėjo daugiau kaip 304 tūkst. kv. km teritorija, o nesveikas radiacijos dozes per visą poligono gyvavimo laikotarpį gavo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.

Mailu Su

Mailu Su miestas Kirgizijoje mažai kam žinomas, bet būtent jo apylinkėse glūdėjo vienas didžiausių Sovietų sąjungoje urano – radioaktyvaus mineralo, naudojamo branduoliniam kurui, - telkinių. Sąlygos kasti uraną buvo baisios – šio mineralo akmenys spinduliuodavo taip stipriai, jog galėdavo nudeginti rankas.

Darbininkų, norėjusių savo noru čia dirbti, nebūdavo, todėl veždavo nuteistuosius. Maža to, Mailu Su prieigose buvo įkurtas vienas didžiausių Sovietų sąjungoje radioaktyvių medžiagų sąvartynų – ir šiandien šioje vietovėje po žeme yra beveik 2 mln. kub. m pavojingų medžiagų. Ne veltui Mailu Su laikomas vienu labiausiai užterštų miestų visoje planetoje.

Černobylio AE

1986 metų balandžio 26-ąją Černobylio AE įvyko viena didžiausių katastrofų žmonijos istorijoje, kurios aukomis tapo, įvairiais duomenimis, apie 93 tūkst. žmonių. Iki avarijos Ukrainos Pripetės miestelyje, kur buvo pastatyta elektrinė, gyveno apie 50 tūkst. žmonių, veikė kino teatrai, mokyklos ir vaikų darželiai.

Šiandien šis miestas yra visiškai ištuštėjęs ir atrodo šiurpiai – tušti pastatai, išdužę langai, numesti ir dalinai sunykę paprastų žmonių daiktai namuose. Dėl gamtos veiksnių pastatai pradėjo irti – dar po dešimtmečio Pripetė virs tikrais griuvėsiais.

Fukušima

2011 metų kovo 11-ąją Japoniją nusiaubė stipriausias per šalies istoriją žemės drebėjimas ir cunamis. Cunamio banga išvedė iš rikiuotės visus vidinius Fukušimos I-osios atominės elektrinės aušinimo sistemų maitinimo šaltinius ir jos išsijungė. Išsilydžius I-ojo, II-ojo ir III-ojo blokų aktyvioms zonoms, nugriaudėjo keli sprogimai, išmetę į atmosferą radioaktyvių medžiagų.

Dėl šios katastrofos regiono ekologijai buvo padaryta reikšminga žala, o gyventojai, tikėtina, gavo padidėjusias radiacijos dozes. Per pačią avariją niekas nežuvo, išskyrus vieną pagyvenusį darbuotoją, mirusį nuo infarkto.

   

Facebook komentarai