10 stulbinančių dalykų apie lėktuvų saugumą

Gyvename amžiuje, kada nuskristi iki Londono užima tiek pat laiko, kiek nuvykti traukiniu iki pajūrio. Lėktuvai tampa vis prieinamesni žmonėms ir kiekvienais metais, nepaisant visus šiurpinančių katastrofų, pergabena vis daugiau žmonių.

Tačiau daugelis nežino lėktuvuose esančių ypatumų, kurie jais skraidantiems keleiviams gali pasirodyti ne tik keisti, bet ir pavojingi. Remdamiesi Listverse.com, pateikiame dešimties keisčiausių lėktuvų ypatybių.

1. Varikliuose yra sprogstamųjų elementų

Pradžiai – ignoruokite faktą, kad lėktuvo sparnuose pilna degalų (taip, būtent šiose vietose cirkuliuoja itin degus lėktuvo kuras).

Užtat lėktuvo varikliuose yra pora dėžių, kurios skirtos gaisro gesinimui. Netikėto gaisro atveju jie variklio vidų apipurškia ugnį gesinančiais chemikalais.

Ironiška, tačiau šie elementai patys yra sprogūs. O du įmontuoti todėl, kad, jeigu staiga kilusio gaisro nepajėgtų užgesinti vienas, šio svarbaus darbo „griebtųsi“ kitas.

Ar nuo to jums ramiau, spręskite patys.

2. Lėktuvai gali būti labiau išklerę nei manėte

Lėktuvai – brangios mašinos. Tad pelno, stovėdamos garaže, kompanijoms jos tikrai neneša. Todėl skrydžių bendrovės yra suinteresuotos savo lėktuvus kuo ilgiau laikyti ore.

Kadangi lėktuvų remontas gali užtrukti, kai kurie menki gedimai kartais tiesiog būna ignoruojami. Sugedo kavos aparatas, perdegė lemputė palydovų prieangyje? Šios problemos gali palaukti.

Tačiau kur yra ta riba, nuo kurios gedimas jau laikomas rimtu? Ir kas tai sprendžia? Ar neužsitrenkiančios pilotų kabinos durys – jau pakankamai rimtas gedimas?

Bendra taisyklių knyga, kurioje yra surašyti visi „leidžiami“ ir „neleidžiami“ gedimai, iš esmės leidžia lėktuvui kilti į orą tuo atveju, jeigu sugedęs prietaisas turi savo pakaitalą. Kartais kompanijos nepagalvoja apie tai, kad, sugedus pamaininiam elementui, lėktuve nebeliks nei vieno tą funkciją vykdančio prietaiso.

3. Oras į saloną patenka iš variklių, ne iš išorės

Jeigu manėte, kad lėktuvo salone kvėpuojate iš išorės paimtu oru, klydote. Taip yra todėl, kad aukštyje, kuriame dažniausiai skraido komerciniai lėktuvai, oras yra per retas.

Inžinieriai šiai problemai pritaikė paprastą sprendimą: kadangi variklių turbinų naudojamas oras ir taip būna suspaudžiamas, kodėl gi nepanaudojus to paties du kartus?

Todėl į lėktuvo saloną leidžiamas maždaug 2,5 km aukštyje aptinkamo oro ekvivalentas. Jo tankumas negali būti toks pats, kaip oro, esančio vandens lygyje, dėl slėgių su išore skirtumo sukeliamų pavojų.

Tačiau filtrai salone išvalo ne viską. Į saloną gali patekti nuodingi dūmai, jeigu variklis užsiliepsnotų, garai nuo ledą šalinančio skysčio, kuriuo nupurškiama lėktuvo išorė, ar kitos toksinės dalelės.

Tokios naujienos lengviau atsikvėpti beveik nepadeda.

4. Rūpestis vaikais – antroje vietoje

Tėvai dažnai nerimtai žiūri į palydovų įspėjimą, iššokus deguonies kaukėms, pirma jas užsidėti sau, o tik paskui užmaukšlinti vaikams. Juk vaikai – brangiausias turtas, tad svarbiausia pirma pasirūpinti jais.

Galbūt nedaugelis žino, kad, vos tik slėgis kabinoje pasikeičia drastiškai, žmogus turi vos 30–45 sekundes tam, kad išliktų sąmoningas. Staigaus deguonies kiekio kritimo metu, organizmas per šį trumpą laiką dar naudoja plaučiuose natūraliai buvusį orą.

Tačiau jau tada smegenyse vyksta tam tikri pokyčiai. Esant mažam deguonies lygiui, asmuo pradeda jausti euforiją ir nepamatuotą pasitikėjimą savimi. Taip nutinka todėl, kad žmogaus smegenys automatiškai deguonimi labiau aprūpina svarbesnes sritis, tarkime, atsakingas už širdies plakimą.

Tokia euforija yra itin pavojinga, kadangi žmogui atrodo, kad jam deguonies kaukė išvis nereikalinga. Jis išsivers ir be jos! Visa tai nutinka vos per keliasdešimt sekundžių. Po jų asmuo netenka sąmonės. Ką jau kalbėti apie pasirūpinimą vaikais.

Todėl yra itin svarbu kuo greičiau užsidėti deguonies kaukę – kiekviena sekundė svarbi. Tuomet jau galite pasirūpinti euforijos apimtais vaikais.

5. Deja, deguonies kaukė ilgam nepadės

Klystate, jei manote, kad deguonis, kurią tiekia nedidelė geltona iš lubų iššokusi kaukė, yra švari, tarsi tokia, kuria kvėpuojate iš balionų nardydami.

Tiesą sakant, lėktuvuose avarinės situacijos metu keleiviams tiekiamas deguonis yra visiška to priešingybė. Jis atsiduoda degėsiais, kadangi srūva iš metalinio konteinerio, kurio viduje vyksta degimo procesas. Deguonis, kuriuo kvėpuojate, yra tiesiog perteklius, nesunaudotas to degimo proceso metu.

Neguodžia ir tai, kad pačios kaukės nėra itin sandarios, tad neapsaugos jūsų nuo salone atsiradusių toksinių medžiagų. Taip pat jos naudingos bus viso labo 12 minučių. Per jas pilotai turėtų spėti lėktuvą „nuvairuoti“ į tinkamą kvėpuoti aukštį.

Jei tiek laiko jiems neužtektų... Nieko tokio, deguonies pačių pilotų kabinoje užteks dar dviem valandoms!

6. Avarinio nusileidimo laiptai išgelbės ne visada

Pripučiami laiptai, skirti staigiai palikti saloną, nebūtinai pasitarnaus kaip plaustas, jeigu lėktuvas sumanytų nukristi į vandenyną.

Taip yra todėl, kad daugelis reisų vyksta virš žemės, o ne vandens telkinių. Skraidinti papildomą vandens plaustų paketą būtų saugu, tačiau... brangu.

Kaip gerai, kad daugelis lėktuvų katastrofų įvyksta ne virš vandens...

7. Evakuacija tapo saugesnė dėl papirkinėjimo

Kai Jungtinės Karalystės Mančesterio mieste ant žemės užsidegus lėktuvui, jame žuvo daug desperatiškai besigelbėjančių žmonių, mokslininkai suko galvas.

Jiems buvo keista, kaip spūstis galėjo šitaip beprasmiškai nužudyti tiek daug žmonių – juk per evakuacijos bandymus testų dalyviai elgdavosi adekvačiau.

Paaiškėjo, kad testų metu tiriamiesiems nebuvo sukeliamas pakankamas desperacijos kiekis. Mokslininkai tai išsprendė senu kaip pasaulis metodu – dalyviams jie pasiūlė piniginį atlygį už tai, kad iš salono išsiveržtų pirmi.

Žmonėms pakako vos 20 svarų premijos, kad simuliaciniame lėktuvo salone pradėtų lipti vieni kitiems per galvas. Tai padėjo rasti salono trūkumų, kurie sukelia pavojų evakuojantis.

8. Nešiojami elektroniniai prietaisai neturi įtakos skrydžio sistemoms...

Taip! Nuolat burbėdavote ne be reikalo – išjungti jūsų išmanųjį telefoną nebūtina nei lėktuvui kylant, nei leidžiantis.

Moksliškai nėra jokių įrodymų, kad tokių prietaisų skleidžiamos bangos trikdytų radijo signalams, reikalingiems saugiam lėktuvo manevravimui.

Logiška: milijonus dolerių kainuojanti transporto priemonė negalėtų būti taip lengvai sutrikdoma. Net jei tai būtų teisybė, inžinieriai tam vistiek užkirstų kelią.

9. …tačiau pilotų mobilieji telefonai yra sukėlę rimtų problemų

Lėktuvų katastrofos dažniausiai įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus.

Tai galioja ir pačių pilotų telefonams. Laimei, ne vietoje ir ne laiku pypsintys, vibruojantys ar grojantys mobilieji prietaisai dar nesukėlė gyvybių pareikalavusių incidentų.

Tačiau žinomas ne vienas atvejis, kada pilotas dėl netinkamu laiku suskambusio telefono, išblaškytas, vos nepamiršo išskleisti važiuoklės ar tik per plauką spėjo atsiplėšti nuo pakilimo tako.

10. Skristi su minimaliu degalų kiekiu nėra taip blogai

Pigių skrydžių kompanijos nuolat kritikuojamos dėl to, kad lėktuvus paleidžia skristi su minimaliu kiekiu degalų, reikalingu kelionei. Tačiau tokia kritika nėra visiškai pagrįsta.

Juk jeigu lėktuvas gabena daugiau degalų, jis jų daugiau ir išnaudoja, kadangi yra sunkesnis.

Be to, „minimalus kiekis“ nėra jau toks „minimalus“. Negalvokite, kad kompanijų vadovai aklai įsako lėktuvams skraidyti su kiekiu, reikalingu nuskristi iš taško A į tašką B.

Pagal tarptautinius įstatymus, į „minimalų kiekį“ įeina degalai, reikalingi pačiai kelionei, taip pat – kiekis, atitinkantis 3–4 procentus „kelionės kiekio“. Tai dar ne viskas. Degalų taip pat užtektų papildomam skrydžio pusvalandžiui, ir – nuskristi iki alternatyvaus oro uosto (t.y. artimiausio nuo kelionės tikslo oro uosto).

Nors šie skraidantys metaliniai paukščiai atrodo grėsmingai, tačiau neverta pamiršti – lėktuvai yra saugiausia pasaulyje transporto priemonė. Oru keliauti yra maždaug 10 kartų saugiau nei autobusu ar traukiniu, o didžiuliai keleiviniai laineriai yra 8,3 karto saugesni nei mažesni lėktuvėliai.

   

Facebook komentarai