Anekdotas

Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, jis buvo švyturio prižiūrėtojas, švyturyje ir gyveno, vakarais uždegdavo šviesa bokšto viršuje, rytais užgesindavo. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra:
žaibuoja, bangos milžiniškos.... O tarp tų bangų - mažytis laivelis, o laivelyje - paštininkas. O keikiasi nerealiai, o burnoja, tarpais vis persižegnodamas, kad nenuskęstų. Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis. Rankose – laiškas žmogeliui iš švyturio. Po ilgo beldimosi tas nusileidžia, atidaro duris.
Paštininkas jau nebegali:
- Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie durniai pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas (na ir taip kokias 5 minutes).
- Viską pasakei?
- Viska, bl**t.
- Tai va, jei dar čia aiškinsi, tai laikraštį užsiprenumeruosiu...

   

Facebook komentarai