Anglies dioksidas jau 2009 metais bus verčiamas į benziną?

JAV Kalifornijos valstijoje įsikūrusi kompanija Carbon Sciences paskelbė apie sėkmingų tyrimų eigą ir tikina, jog ateityje jų pasiūlyta technologija sukels perversmą dabartinėje energetikoje ir leis sumažinti aplinkos taršą. Pasak kompanijos atstovų, jiems pavyko sukurti pakankamai efektyvų procesą, kaip anglies dioksidą paversti į įvairų angliavandenilių kurą.

Nors tai skamba beveik kaip amžinas variklis, visgi į tokias aukštumas kompanija nepretenduoja – visai reakcijai palaikyti reikės energijos, tik kol kas neaišku, kiek jos prireiks ir koks gi bus bendras naudingumo koeficientas. Tiesiog Carbon Sciences, kaip ir nemažai kitų kompanijų, bando „gauti savo pyrago dalį“ labai jau išpopuliarėjusio CO2 dujų sąskaita – nors pasaulyje nėra vieningos nuomonės dėl šių dujų įnešamos įtakos į klimato kaitą, tačiau nežiūrint to įvairiuose sluoksniuose labai madinga kelti ekologinio tipo problemą – kaip gi pašalinti iš atmosferos CO2 perteklių (arba bent jau sumažinti jų emisiją). Idėjų labai daug, sprendimų kiek mažiau, tačiau irgi netrūksta – štai pavyzdžiui D. Britanija planuoja anglies dvideginį pompuoti po Šiaurės jūra, Vokietija jau atidarė panašią požeminę saugyklą, o kai kurie mokslininkai ėmėsi kurti įrenginį, galintį siurbti anglies dvideginį tiesiai iš atmosferos ir irgi pompuoti jį į saugyklą .

Carbon Sciences pasirinko kitą kelią ir jei jis duos lauktus rezultatus, galės atnešti kompanijai milžinišką sėkmę. Kompanijos laboratorijose jau kuris laikas vykdomi cheminiai tyrimai, kaip CO2 dujas „transformuoti“ į cheminius junginius, iš kurių būtų galima vėlei gaminti kurą. Tai nėra absoliučiai nauja kryptis – tokias reakcijas mokslininkai yra suradę jau senai, tik bėda ta, jog visos jos reikalaudavo didelių energijos sąnaudų.

Dabar Carbon Sciences pareiškė, jog jiems pagaliau pavyko išspręsti šią problemą pritaikius daugiapakopį cheminių reakcijų procesą naudojant aktyvinantį biokatalizatorių. Tai leidžia sukurti naujas angliavandenilių jungtis prie gana nedidelių energijos sąnaudų – naudojant santykinai neaukšta temperatūrą bei nedidelį slėgį.

Kiekviename reakcijos etape gaunami tarpiniai angliavandenilių junginiai, leidžiantys sekančio etapo reakcijas vykdyti su dar mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis. Reakcijos pabaigoje gaunami angliavandeniliai, kuriuose anglies atomų skaičius svyruoja nuo vieno iki trijų (kitaip tariant gaunamas metanas, etanas ir propanas). Iš šių junginių, pasak kompanijos, jau nesunku gauti norimą įprastinį kurą panaudojant paplitusias technologijas.

Bendrovė skelbia, jog jau sukūrė projektą lengvai įrengiamos pramoninės sistemos, kurią siūloma įdiegti šalia stambiausių anglies dioksido gamintojų – prie šiluminių elektrinių bei pramonės įmonių. Tiesa, labai tuo džiūgauti neverta, nes pati cheminė reakcija kol kas tėra išbandyta tik laboratorinėse sąlygose. „Mes labai apsidžiaugėme tuo, ką išvydome laboratorijoje. Mes jau gavome kai kuriuos daug žadančius rezultatus“, - optimistiškai, bet gana paslaptingai pasakoja Derek McLeish, Carbon Sciences prezidentas.

Išorės ekspertai kol kas į kompanijos pareiškimus žiūri gana skeptiškai ir kritiškai vertina sistemos efektyvumą. Svarbiausias, kol kas neatsakytas klausimas yra biokatalizatoriaus ilgaamžiškumas, įvertinant jo „užterštumo“ lygį bei pagaliau jo sąnaudas skaičiuojant 1 kuro tonai.

Pati kompanija Carbon Sciences apie tai nieko daug neaiškina, užsimena tik apie numatytą katalizatoriaus regeneracinę sistemą. Tačiau daugiau detalių nepateikia. Taip pat nedetalizuoja nei katalizatoriaus sudėties, nei pačios cheminės reakcijos pobūdžio. Žodžiu, kol kas visa tai išlieka komercine paslaptimi.

Nežiūrint gana paslaptingų ir gana neaiškių technologinių procesų, pirmąją tokią sistemą kompanija žada paleisti jau 2009 metais. Žinoma, tai nebus energija „iš niekur“ – naujoji kuro sintezavimo sistema taip pat reikalaus išorinės energijos, bet šią problemą kompanija planuoja spręsti panaudodama atsinaujinančius ekologiškus energijos šaltinius – pavyzdžiui saulės arba vėjo energiją. Tokiu būdu kompanijos sukurta sistema tarsi „supakuotų“ sunkiai išsaugomą atsinaujinančią energiją į įprastinį ir plačiai naudojamą kuro pavidalą.

   

Facebook komentarai