Ankstyviausias žmogaus protėvis buvo panašus į ungurį

Kanados skalūnuose aptiktas priešistorinis į ungurį panašus sutvėrimas, kuris, kaip nustatyta, yra pats ankstyviausias žinomas žmogaus protėvis, rašo telegraph.co.uk.

505 mln. metų senumo fosilijose išlikę mažučiai šliaužiojantys gyvūnai yra patys seniausi sutvėrimai, turėję primityvų stuburą. Manoma, kad ši rūšis – pirmieji žinomi stuburiniai – taip pat yra ir visų chordinių tipo tiesioginiai protėviai. Šiam tipui priklauso žuvys, paukščiai, amfibijos ir žinduoliai.

Pasak mokslininkų, tai reiškia, kad šie 5 cm ilgio šliužai, pavadinti Pikaia gracilens yra tokių sutvėrimų, kaip gyvačių, gulbių ir žmonių, protėviai.

Fosilijos, išlikusios Kanados skalūnuose, pirmą kartą amerikiečio paleontologo Charleso Doolittle’o Walcotto aptiktos prieš šimtmetį. Mokslininkas manė, kad tai yra dėlių ar kirmėlių protėviai.

Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai ir kolegos iš Kanados išanalizavo 114 fosilijų pavyzdžių ir aptiko kelias skeleto raumenų skaidulos, vadinamos miomeromis. Tai išsklaidė visas abejones dėl rūšies priskyrimo kategorijai.

Tyrimui, publikuotam „Biological Reviews“ recenzuojamame leidinyje vadovavęs mokslininkas Simonas Conway’us Morrisas sakė: „Miomerų atradimas yra tas aiškus įrodymas, kurio ilgai ieškojome. Identifikavus miomeras, nervinę chordą, notochordą ir kraujotakos sistemą Pikaia gracilens galime pavadinti planetos pačiu primityviausiu chordiniu gyvūnu“.

Tyrimo bendraautoris Jeanas-Bernardas Caronas pridūrė: „Žinojimas, kad gulbės, gyvatės, lokiai, zebrai ir, kaip bebūtų nuostabu, žmonės dalijasi bendra istorija su šiuo mažučiu, vos nykščio dydžio sutvėrimu, labai mažina mūsų išdidumą“.

Plokščių ungurio formos gyvūnų kūnai buvo sudalinti į segmentuotų raumenų regionus, beveik per visą kūno ilgį tęsėsi centrinė chorda.

Jų galvos buvo mažos, su dviem čiuptuvais ir mažu nugaros peleku, bet be akių. Pasak mokslininkų, jie jūros dugnu turėjo judėti vinguriuodami.

   

Facebook komentarai