Ant Galvės ežero – paslaptingos dėmės

Trakuose, ant Galvės ežero pirmadienio vakarą pastebėtos neaiškios kilmės dėmės. Kaip praneša į įvykio vietą vykę ugniagesiai-gelbėtojai, jos buvo pasklidusios maždaug 15-20 kv. m teritorijoje.

Aplinkosaugininkai sako, kad tai galėjo būti teršalai, įsilieję iš praplaukiančių laivų. Atvykę antradienio rytą specialistai konstatavo, kad gamta šioje situacijoje susitvarkė pati.

Galėjo išsipilti degalų

Ties Karaimų g. 57 ant ežero keistas dėmes užfiksavo vietiniai gyventojai, kurie apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Pirmieji atskubėjo Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai. Vis dėlto teršalų surinkti nebuvo kaip, todėl dėl vėlyvo vakaro (pranešimas gautas 21:08 – red. past.) buvo nuspręsta darbus tęsti kitą dieną iš pat ryto.

„Šiandien aš pats buvau pažiūrėti, bet viskas jau išsisklaidė, nieko nebesimato. Ugniagesiai- gelbėtojai vakar bandė teršalus rinkti, bet nelabai išėjo, nes priemonių neturi... Galima teigti, kad gamta pati susitvarkė“, - sakė Trakų rajono agentūros vyriausiasis specialistas Vilmantas Musnikas. Anot jo, teršalai, pastebėti ant Galvės ežero, galėjo atsirasti iš laivų, kurie ežeru praplaukia. Kadangi jie turi variklius, matyt perpylė degalus ir šiek tiek jų pateko į vandenį.

„Čia problema kaip ir visur – kadangi nėra kolonėlės, matyt perpylė (degalus – red. past.) ir gal kažkiek išsiliejo. Aš taip galvočiau, nes kai nėra normalios sistemos kurui užsipilti, taip ir išeina“, - svarstė aplinkosaugininkas. V. Musnikas sutinka, kad jeigu toks laivo savininkas būtų pagautas už rankos, jam būtų išrašyta bauda už aplinkos teršimą, tačiau dabar, kadangi niekas nieko nematė, nubausti ką nors sudėtinga.

Operaciją nuspręsta atidėti rytdienai

Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Kirsnauskas teigė, kad į įvykio vietą nuvykę ugniagesiai gelbėtojai teršalų kilmės tikrai negalėjo nustatyti, tiesiog matėsi alyvuota plėvelė ant vandens paviršiaus – tai galėjo būti naftos produktai, alyva ar kažkas pakilęs nuo dugno.

„Labai sudėtinga įvertini alyvuotos plėvelės pasklidimo teritoriją, bet tai galėjo būti maždaug 15-20 kv. m. Buvo atvykę ir aplinkosaugininkai, pasižiūrėjome kartu, buvo kviesta įmonė, kuri su savivaldybe turi sutartį dėl tokių teršalų likvidavimo. Bet kadangi jau buvo tamsus metas, buvo nuspręsta visą operaciją atidėti rytdienai. Mano kolegos, ta pati budinti komanda, apsilankė (įvykio vietoje – red. past.) ir šiandien ryte, apie šeštą valandą ir nieko neberado...“, - situaciją komentavo K. Kirsnauskas. Jo teigimu, bet kokius teršalus nuo vandens paviršiaus pašalinti pakankamai sudėtingas dalykas. Pirma, reikėtų nustatyti kokia medžiaga išsiliejusi ir tik paskui parinkti atitinkamas priemones jos kenksmingumui pašalinti.

„Kol neturime tikslesnių duomenų, šitų dalykų (teršalų likvidavimo - red. past.) nevykdome, nes per neapsižiūrėjimą galima padaryti ir didesnę žalą gamtai. Matyt, šioje vietoje buvo labai nedidelis teršalų kiekis ir gamta pati su savimi susitvarkė“, - teigė pašnekovas. Per specialisto pusantrų metų darbo praktiką toks pranešimas apie teršalus ant Galvės ežero pasitaikė pirmą kartą.

   

Facebook komentarai