Ant katastrofos slenksčio: kodėl netrukus iš Artimųjų Rytų bėgs visi?

Manote, kad dabar, kai dažnas dreba, jog teks priimti vieną kitą pabėgėlį iš Sirijos, o Europa nežino, ką daryti su visais imigruojančiais iš Šiaurės Afrikos, yra baisu? Mokslininkai įspėja – tai tik pradžia.

Maxo Plancko chemijos instituto ir Kipro instituto Nikosijoje tyrėjai paskaičiavo, kad pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų skaičius nenumaldomai augs, kol galiausiai pabėgs visi 500 milijonų. Ir išguis juos iš ten kai kas baisesnio negu karas…

Statistiniam lietuviui priežastis gali skambėti banaliai – klimato kaita. Tačiau būtent tuose regionuose ji jau dabar juntama itin ryškiai – nepakeliamai karštų vasaros dienų skaičius Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje nuo 1970 m. išaugo dvigubai.

„Ateity klimatas didžiojoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos dalyje gali pakisti tiek, kad ten tiesiog nebegalės gyventi žmonės“, – Maxo Plancko chemijos instituto direktorių Josą Lelievendą cituoja instituto svetainė mpg.de.

Instituto mokslininkų skaičiavimais, net jei pasaulis laikysis Jungtinių Tautų viršūnių susitikime Paryžiuje priimto sutarimo stabdyti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 2 Celsijaus laipsnių (lyginant su laikotarpiu iki industrinės revoliucijos), to nepakaks sustabdyti katastrofai.

Jis su kolegomis tyrė, kaip tose teritorijose kis oro temperatūra XXI a., ir gauti rezultatai nenuramina. Vasaros metu ir taip itin karštuose regionuose temperatūra kils dvigubai greičiau negu vidutiniškai planetoje – idealiu atveju bent 4 laipsniais.

Tai reiškia, kad apie 2050 m. temperatūra vasaros naktimis nekris žemiau 30 laipsnių, o karštą dieną oras kais iki 46 laipsnių Celsijaus. Ir tokių dienų bus penkiskart daugiau negu 2000 m. Pridėjus vis augančią oro taršą ir vėjo nešamas dykumos dulkes, gyventi čia tiesiog bus nebeįmanoma, net jei niekas nekariaus.

Lyg to būtų negana, karščio bangos užplūs dešimtkart dažniau, negu tai vyksta dabar. Ir truks jos gerokai ilgiau. Tarp 1986 ir 2005 m. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje karščio bangos vidutiniškai trukdavo 16 dienų per metus. Šio amžiaus vidury jų trukmė bus 80 dienų per metus.

Iki XXI a. pabaigos toje teritorijoje karštą dieną temperatūra galės kilti net iki 50 laipsnių Celsijaus, o karščio bangos truks 118 dienų per metus. Ir tai tuo atveju, jei nuo 2040 m. išties pavyks sumažinti šiltnamio efektą keliančių dujų kiekį.

„Mūsų projekcija rodo, kad jei žmonija toliau nemažins anglies dvideginio dujų kiekio ir terš orą kaip dabar, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos gyventojai gali laukti 200 itin karštų dienų per metus“, – sako klimato kaitos ekspertas, Kipro instituto asocijuotas profesorius Panos Hadjinicolaou.

Tyrėjai taip pat paskelbė faktus apie Artimuosiuose Rytuose augančią oro taršą smulkiosiomis dalelėmis. Paaiškėjo, kad Saudo Arabijos, Irako ir Sirijos atmosferoje dykumos dulkių kiekis nuo šio amžiaus pradžios padidėjo 70 proc. Dėl to kaltos smėlio audros, kurių užsitęsus sausros periodams kyla vis daugiau.

„Klimato kaita ženkliai pablogins išgyvenimo sąlygas tose teritorijose. Užsitęsusios karščio bangos, smėlio audros, sausra kai kuriuos regionus pavers negyvenamais. Ir tai, aišku, dar labiau padidins žmonių migraciją“, – sako Josas Lelievendas.

Ir nereikia guosti savęs, kad mokslininkai galbūt perlenkia lazdą. Išspausdintoje studijoje tyrėjai pateikė realių duomenų ir jų metodu atliktų prognozių palyginimus laikotarpiui nuo 1986 iki 2005 m. ir įrodė, kad visada vyko būtent tai, kas buvo prognozuojama.

Dabar katastrofa atrodo praktiškai nebeišvengiama – nesvarbu, ar žmonija laikysis susitarimų, ar toliau didins taršą, dykumos kais taip, kad anksčiau ar vėliau daugybė Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos gyventojų bus priversti palikti šį regioną.

   

Facebook komentarai