Antarktida – prarastasis „gyvybės oazės“ pasaulis

Kai kurių Kolumbijos universiteto mokslininkų nuomone, Pietinės mūsų planetos polius po amžinais ledynais slepia ne nykias dykumas, o labai turtingą ekosistemą, išraižytą upeliais, lygumomis ir ežerais. Nutirpus ledynams šis kraštas galėtų virsti „gyvybės oaze“, panašiai kaip dabar yra Amazonės regionas.

Kolumbijos universiteto geofizikai, išnagrinėję NASA palydovų nuotraukas ir video medžiagą, kurioje matyti Pietinės planetos polius, praktiškai įsitikinę, jog po ledynais glaudžiasi daugybė ežerų, kuriuose dabar vyksta intensyvi mineralizacija. Be mikroorganizmų toks procesas apskritai nebūtų įmanomas arba jis vyktų nepalyginamai lėčiau.

„Poledinis vandens tinklas Antarktidoje yra tiesiog milžiniškas – jo bendras plotas prilygtų dabartinei JAV teritorijai, o tai reiškia, jog ledynams nutirpus tai bus didžiausias pasaulyje gėlo vandens rezervas. Su didele tikimybe galima tvirtinti, jog ten egzistuoja atskiras naujas pasaulis, apie kurio egzistavimą dar prieš 10 metų niekas nė neįtarė“, - tvirtina Maiklas Stadingeris (Michael Studinger), Kolumbijos universiteto geofizikas.

Specialistų nuomone, jeigu būtų įmanoma pakelti ledyno kepurę, dengiančią visą Antarktidos paviršių, tai po ja atsivertų tradicinis mūsų akiai kontinentas be jokių niūrių dykynių.

Stadingeris aiškina, jog net ir nežiūrint į paskutines NASA palydovų nuotraukas, vien iš Antarktidos ekspedicijų tyrimų rezultatų tampa aišku apie didelių ežerų egzistavimą. Tai įrodo ir jau surastas didelis Rytų ežeras, ir ledynų judėjimais, kuriuos lemia poledinių struktūrų judėjimas.

Vienintelis šių ežerų skirtumas nuo dabar pasaulyje įprastinių yra tas, jog pastaruosius 30-35 tūkstančius metų jie buvo visiškai izoliuoti nuo aplinkinio pasaulio. Tačiau nežiūrint to, tiek ežerai, tiek ir upės nuolat juda – tai lemia giliai iš po žemių sklindanti šiluma.

Pagal dabartinius duomenis Antarktidoje priskaičiuojami 145 ežerai, kurie išdėstyti 4 kilometrų gylyje. Standingerio nuomone, šie ežerai atskleidžia paslaptį, kodėl Antarktidos ledynai taip sparčiai tirpsta. Jo nuomone, viršutinis ledynų sluoksnis tirpinamas dėl klimato atšilimo, o iš apačios ledus tirpdo ežerų šiluma.

„Dar 50 metų atgal mokslo pasaulis buvo įsitikinęs, jog Antarktida padengta milžinišku ledo sluoksniu, po kuriuo yra ne kas kitas, o sausa ir negyva žemė. Tačiau dabar tampa akivaizdu, jog yra priešingai“, - aiškina Standingeris.

2008 metais mokslininkai planuoja į Antarktidos ledynų gelmes įleisti specialų zondą, aprūpintą naujomis radarinėmis technologijomis, kurios padės geriau ištyrinėti giluminius Pietų poliaus sluoksnius.

„Šiandien mes negalime tiksliai pasakyti, kiek po Antarktida slepiasi upių ir ežerų. Akivaizdu, jog apie juos mes žinome dar ne viską ir ateityje dar bus nemažai atradimų ir naujų telkinių, surastų po ledynais“, - užbaigia Standingeris.

   

Facebook komentarai