Antarktidoje aptikti geležimi „kvėpuojantys“ mikrobai

Mokslininkai pusės kilometro gylyje po Antarktidos ledynu aptiko beveik 2 mln. metų nuo aplinkos izoliuotas mikroorganizmų kolonijas, kurios išsiverčia be saulės šviesos ir deguonies. Šis atradimas sustiprino viltis, kad gyvybė gali egzistuoti Marse ir kitose planetose.

Atradimas buvo padarytas tiriant Tayloro ledyną Rytų Antarktidoje, kuris garsėja vadinamuoju „Kraujo kriokliu“. Tai į ledyno paviršių prasimušusi rūdžių spalvos mineralinių sąnašų gysla, aptikta dar 1911 m., rašo britų dienraštis „The Independent“.

Maždaug 500 metrų gylyje po ledu mokslininkai aptiko sūraus vandens ežerą. Jo temperatūra - 10 laipsnių pagal Celsijų, bet vanduo neužšąla, nes jis labai sūrus. Ištyrus vandens mėginius juose buvo aptikta mikroorganizmų, kurie visiškai izoliuotoje aplinkoje be šviesos ir oro gyvena jau kone 2 mln. metų.

„Tai beveik tas pat, kaip atrasti mišką, į kurį niekas nebuvo įkėlęs kojos daugiau kaip 1,5 milijono metų, – sakė Harvardo universiteto (JAV) profesorė Ann Pearson, viena tyrimo, kurio rezultatai paskelbti žurnale „Science“, autorių. – Intriguoja tai, kad čia gyvenančių mikrobų rūšys yra panašios į šiuolaikinius mikroorganizmus, tačiau kartu ir smarkiai skiriasi. Akivaizdu, kad tai lėmė labai ilgas laiko tarpas, kurį jie turėjo praleisti tokioje atšiaurioje aplinkoje.“

Mėginių tyrimas atskleidė, kad sūriame vandens telkinyje, esančiame po storu gėlo vandens ledo sluoksniu, nėra deguonies, o tai reiškia, kad jis buvo izoliuotas nuo atmosferos. Mokslininkai mano, kad čia gyvenantys mikrobai yra jūros mikroorganizmų populiacijos, žiloje senovėje gyvenusios vandenyne, palikuonys. Dėl geologinių procesų šis jūros vandens telkinys vėliau buvo apsuptas sausumos, o prieš 1,5 – 2 mln. metų jį padengė atslinkęs ledynas. Koks tikrasis šio požeminio rezervuaro dydis, kol kas neaišku, teigia dienraštis.

„Šis sūraus vandens telkinys – tai unikali Žemės istorijos laiko kapsulė, –tvirtina tyrimo vadovė, Dartmuto koledžo (JAV) mikrobiologė Jill Mikucki. Pasak jos, atlikus cheminę vandens analizę jame visiškai nebuvo aptikta deguonies. Druskų sudėtis esanti labai panaši į jūros vandens druskų, o turint galvoje tai, kad jūros vanduo ilgą laiką buvo atskirtas sausumos, nenuostabu, kad po ledo danga gyvenusių mikroorganizmų kolonijos galėjo išsaugoti tam tikrą gyvenimo jūroje paveldą, teigė ji.

Paimtuose poledinio vandens telkinio mėginiuose mokslininkai aptiko 17 įvairių rūšių jūros vandenyje gyvenančių mikrobų, tarp jų ir Thiomicrospira arctica bakteriją. Manoma, kad iš viso požeminiame ežere gali būti apie 30 skirtingų rūšių organizmų.

Mokslininkų teigimu, šie mikroorganizmai „kvėpuoja“ iš po ledynu esančių uolienų išplaunama geležimi, kaip katalizatorių naudodami sierą. Jie gali maitintis vandens telkinyje esančiomis organinėmis nuosėdomis, užuot fotosintezei naudoję saulės šviesą.

Atrastų mikrobų kolonijų tyrimai gali padėti išsiaiškinti, kaip gyvybė mūsų planetoje išliko per vadinamąjį „Sniego gniūžtės“ istorinį periodą, kai iš abiejų Žemės ašigalių slenkančios ledos plokštės susitiko ties pusiauju ir „surakino“ pasaulį ledo glėbyje.

Pasak „Independent“, izoliuoto vandens telkinio po Tayloro ledynu Antarktidoje tyrimų metu buvo naudojami kai kurie analizės metodai, kuriuos tikimasi pasitelkti ieškant gyvybės Marse ir Jupiterio palydove Europoje.

Tai jau ne pirma užuomina mokslui, jog gyvybė yra labai atspari ir sugeba prisitaikyti prie tikrai ekstreamalių sąlygų. Visai neseniai mokslininkai aptiko mikroorganizmus stratosferoje, o juk ten - didelis šaltis, intensyvus ultravioletinis spinduliavimas. Tačiau gyvybei nebaisus ne tik šaltis ar spinduliavimas - jai tinka ir tikrai didelis karštis. Daugiau nei 2500 metrų gylyje šalia hidroterminių šaltinių Ramiajame vandenyje, netoli nuo Naujosios Zelandijos krantų biologai pastebėjo šilumą „mėgstantį“ kirminą Pompeii bei su juo gyvenančias bakterijas, besimėgaujančias praktiškai verdančiu vandeniu.

   

Facebook komentarai