Antarktidoje aptiktos Alpės užminė spartaus atšalimo mįslę

Alpių dydžio kalnai su 3 500 metrų aukščio viršūnėmis, slėniuose tekančios upės, telkšantys milžiniški ežerai – visa tai mokslininkai aptiko Antarktidoje po 4 kilometrų ledo sluoksniu.

Poledinį Gamburcevo kalnyną rytinėje Antarktidoje tyrusios tarptautinės AGAP (Antarctica Gamburtsev Project) ekspedicijos mokslininkai iš JAV, Vokietijos, D. Britanijos, Australijos, Kinijos ir Japonijos mano, kad gauti duomenys padės atskleisti Žemės klimato kaitos mechanizmo paslaptis.

Ekspedicija savo darbą pradėjo praėjusių metų gruodį. Pasitelkę modernius lėktuvuose įrengtus radarus, aeromagnetinius bei gravitacijos daviklius, mokslininkai tyrinėjo vieną sunkiausiai pasaulyje pasiekiamų vietų – rytinėje Antarktidos dalyje esantį poledinį Gamburcevo kalnyną, praneša „New Scientist“. Šią Alpių dydžio poledinę kalnų sistemą 1958 m. atrado Sovietų Sąjungos poliarinė ekspedicija. Tačiau iki šio laiko apie ją buvo žinoma labai mažai.

AGAP ekspedicijos nariai žvalgė maždaug 4 kilometrų ledo sluoksniu padengtą Gamburcevo kalnų regioną dirbdami labai atšiauriomis sąlygomis, spaudžiant 30 laipsnių šalčiui ir pučiant stipriam vėjui. Nepaisant to, dvi bazes rytinėje Antarktidoje įsirengę ekspedicijos dalyviai dviem geofiziniams tyrimams pritaikytais „Twin Otter“ lėktuvais išžvalgė maždaug 120 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Naudojant lėktuvuose įrengtus radarus bei įvairius daviklius, vykdant seisminę žvalgybą pasitelkus daugiau nei 20 regione įrengtų seismometrų, AGAP ekspedicijos dalyviai ištyrė daugiau nei 20 proc. viso Rytų Antarktidos ledo sluoksnio ploto.

Tyrimų rezultatai atskleidė, kad jei staiga išnyktų šis didžiausias Žemėje ledo plotas, jo vietoje pamatytume Alpes labai primenančius kalnus, skelbia „New Scientist“.

„Mes dabar žinome, kad šie kalnai ne tik dydžiu prilygsta Alpėms, bet ir turi labai panašias viršukalnes ir slėnius, – pasakoja „British Antarctic Survey“ geofizikas Fausto Ferraccioli. – Tai užminė dar sunkesnę mįslę apie milžiniškos Rytų Antarktidos ledo dangos susiformavimą.“

Mokslininkai mano, kad šis gigantiškas ledynas pradėjo slinkti nuo Gamburcevo kalnų. Ši kalnų sistema yra Antarktidos viduryje, toli nuo orą šildančio vandenyno, jos aukštis siekia 3000–4000 metrų nuo žemyno paviršiaus. Tai reiškia, kad maždaug prieš 35 mln. metų, kai ėmė formuotis Rytų Antarktidos ledo danga, Gamburcevo kalnai buvo labai šalta žemyno vieta.

Tačiau neaišku, kaip sparčiai slinko Antarktidą uždengusi ledo danga. Mokslininkai kol kas spėlioja, ar slenkantis ledynas suformavo raižytą šio regiono reljefą, ar aštrios viršukalnės stūksojo dar prieš prasidedant ledynmečiui.

Jei Antarktidos ledo danga formavosi lėtai, glaciologų manymu, dėl erozijos turėjo susidaryti apvalių formų plynaukštės. Tačiau AGAP vykdytų tyrimų metu jų nebuvo aptikta. „Dabar įrodyta, kad ledo danga formavosi labai sparčiai“, - teigia F. Ferraccioli. Tai leidžia manyti, kad ledo danga Antarktidoje susidarė labai greitai ir po kilometrų storio ledynais liko išsaugotas pirminis Antarktidos landšaftas. Kita vertus, pastebi F. Ferraccioli, būtų neatsakinga ignoruoti faktą, kad gilius slėnius ledynmečio metu galėjo suformuoti tekančios upės ir slenkantys ledynai.

Gamburcevo kalnai mokslininkams užminė ir dar vieną mįslę. Tai – geologinė jų kilmė. Pasak mokslininkų, paprastai tokios viršukalnės iškyla susidūrus dviem tektoninėms plokštės, tuo tarpu Antarktidos plokštė laikoma stabilia ir homogeniška.

Ekspedicijos metu poledinių Gamburcevo kalnų slėniuose buvo aptiktos upės ir ežerai. Skystas vanduo gelmėse susidaro dėl didelio Rytų Antarktidos ledo dangos svorio.

F. Ferraccioli teigimu, AGAP projektas tėra tik „pirmasis atverstos knygos puslapis“. Mokslininkai planuoja Kembridže surengti pirmąją konferenciją, kurioje bus aptarti preliminarūs ekspedicijos rezultatai. Išsamiau atradimai bus nagrinėjami rudenį JAV įvyksiančiame Amerikos geofizikų draugijos susitikime.

Apie tai, jog po Antarktidos ledynais slypi ištisas pasaulis, mes jau rašėme štai šiame straipsnyje.

   

Facebook komentarai