Antarktidoje po 1 km storio ledo luitu atsitiktinai atrastas ugnikalnis

Tyrinėdama seisminius reiškinius mokslininkų komanda Antarktidoje aptiko po kilometro storio ledo luitu esantį ugnikalnį. Atradimas visiškai nebuvo tai, ko mokslininkai ieškojo, bet tai anaiptol nesumažina jo reikšmės, praneša „Phys.org“.

Dar 2010 m. mokslininkų komanda nustatė dvi seismografines kirtimo linijas netoli Marie Byrd žemės. Tai buvo pirmas kartas, kai mokslininkai Antarktidoje įrengė prietaisus, galinčius veikti ištisus metus – net ir pačiu šalčiausiu metu. Seismografiniai įrankiai naudojo tolimų žemės drebėjimų sukeltus smūgius tam, kad užfiksuotų ledo vaizdus ir uolienas Vakarų Antarktidoje.

Buvo ketinama atsakyti į labai svarbius klausimus.

Tyrimo tikslas, pasak vieno pagrindinių tyrėjų, mokslininko Dougo Wienso, buvo atkurti Antarktidos klimato istoriją. Bet tam, kad tai būtų padaryta tiksliai, mokslininkai turėjo sužinoti, kaip Žemės mantija reaguoja į ledo spaudimą. Viskas priklausė nuo to, ar mantija buvo skysta ir karšta, ar šalta ir klampi. Seisminiai duomenys leidžia mokslininkams nustatyti mantijos ypatybes.

Tuo pat metu buvo įmontuotas įrenginys, kuris turėjo rinkti duomenis tuo atveju, jei įvyktų kas nors neįprasto. Kai šis įrenginys per metus užfiksavo keletą seisminių sprogimų, mokslininkė Amanda Lough nutarė įdėmiau apsižiūrėti, kas taip stipriai drebino žemyną. Kuo ilgiau A.Lough ir kolegos žiūrėjo, darėsi tuo aiškiau, kad trenksmus iš po maždaug kilometro storio ledo luito skleidžia ugnikalnis.

Komandos, kurios instaliavo seismografus Antarktidoje, ėmė tyrinėti nuo 2010 m. tuomet surinktus duomenis.

A.Lough nustatė, kad kažkoks objektas toje pačioje vietoje sukelia drebėjimus.

„Iš pradžių galvojau, kad galbūt tai tėra sutapimas, bet netrukus supratau, kad šie reiškiniai sklido ne iš kalnų – iš tiesų tai buvo vulkanai. Arčiausiai seisminių reiškinių esantys vulkanai buvo patys jauniausi“, – prisiminė mokslininkė.

Seisminiai drebėjimai buvo labai silpni ir žemo dažnio, tai reiškė, kad jie nebuvo tektoninės kilmės. Žemos amplitudės seisminiai reiškiniai paprastai turi dažnius nuo 10 iki 20 ciklų per sekundę. O drebėjimo dažniai siekė nuo 2 iki 4 ciklų.

Ar naujasis vulkanas išsiverš? A.Lough neabejoja, kad tikrai taip, nes radaras rodo, kad kalnas po ledu jau išnykęs. Kyla dar vienas klausimas – ar vulkano išsiveržimas sugebės pramušti kilometro storio ledą?

Mokslininkai apskaičiavo, kad kilometro storio ledą galėtų pramušti nebent milžiniškas ugnikalnio išsiveržimas – tūkstantį kartų stipresnis nei vidutinis.

Antra vertus, ir nelabai stiprus išsiveržimas, lydimas šilumos, ištirpdytų nemažą dalį ledo ir pagreitins ledo tirpimo procesus Vakarų Antarktidoje.

Apie naujojo dar pavadinimo neturinčio ugnikalnio atradimą buvo pranešta lapkričio 17 d. „Nature Geoscience“ numeryje.

   

Facebook komentarai