Antarktidoje rastame meteorite – galimas atsakymas į gyvybės atsiradimo mįslę

Mokslininkai Antarktidoje rastame meteorite, kuris atkeliavo iš Marso, aptiko galimą gyvybės atsiradimo paslapties įminimą.

Uolienos dalyje buvo aptikta didelė boro koncentracija – mokslininkai įtaria, kad jis atliko labai svarbų vaidmenį vystantis ribonukleino rūgščiai (RNR), rašo discovery.com.

„Buvau skaitęs apie tai, kad boras labai svarbus gyvybės kilmei, nes stabilizuoja dalį RNR“, - sakė Havajų universiteto NASA astrobiologijos instituto biologas Jamesas Stephensonas.

RNR yra biologinė molekulė, kuri, mokslininkų manymu, buvo vienas pirmųjų žemiškos gyvybės vystymosi etapų. Ji, kaip ir vėliau išsivysčiusi dezoksiribonukleino rūgštis (DNR), gali saugoti ir perduoti informaciją ląstelėms.

RNR sudaro trys esminiai elementai: fosfatas, ribozė (ciklinis monosacharidas, kurio žiedą sudaro penki anglies atomai) ir nukleobazė. Jau anksčiau meteorituose pavyko rasti ir fosfatų, ir nukleobazių. Bet ribozės už Žemės ribų rasta nebuvo.

„Iš trijų RNR sudarančių elementų, ribozė buvo sunkiausiai aptinkama dalis. Negalėjome paaiškinti kaip ji galėtų susidaryti natūraliai“, - sakė J. Stephensonas.

2004 metais chemikas Stephenas Benneris iš Pažangiosios molekulinės evoliucijos fondo (JAV) pasiūlė idėją, kad ribozės slaptasis ginklas galėjo būti boras.

„Jeigu teigtume, kad gyvybė prasidėjo nuo RNR, kuri susiformavo prebiotinėse sąlygose, žinome, kad nėra kito būdo gauti pakankamą ribozės kiekį, kaip tik reakcijoje panaudojant boratus. Unikalus boro atomo dydis pasižymi savybe stabilizuoti ribozės žiedo struktūrą. Joks kitas elementas tokia savybe nepasižymi“, - tikina S. Benneris.

S. Bennerio mokslinį darbą perskaitęs J. Stephensonas paklausė kolegų geologų, ar bent viename iš Marso atkeliavusiame meteorite buvo ieškota boro. To daryta nebuvo, taigi, J. Stephensonas nusprendė atlikti tyrimą.

Mokslininkai boro rado paskutinėmis tyrimui skirtomis valandomis – jie buvo laikinai pasiskolinę Havajų universiteto specializuotą jonų mikrozondą.

„Turėjome keturias dienas darbo su šiuo labai brangiu aparatu ir pirmąsias 3,5 dienos neradome jokio rimtesnio boro kiekius. Tyrėme skirtingus meteoritus, bandėme ir įvairias šio Marso meteorito vietas. Tik paskutinėmis valandomis boro koncentracija staiga šoko nuo 2-3 iki 200 boro dalelių milijone (ppm) koncentracijos“, - sakė J. Stephensonas.

„Tai buvo staigmena mums visiems. Mes jau ketinome pasiduoti. Su šiuo aparatu dirbome po 15 valandų per parą ir nieko neradome, taigi, jau buvome pasiruošę krautis daiktus ir važiuoti namo, kai galų gale gavome šį rezultatą, taigi, padirbėjome ir per naktį“, - atradimo istoriją pasakojo mokslininkas.

Kitas J. Stephensono veiklos plano punktas – patikrinti, ar Žemės molyje su tokiu pačiu boro kiekiu ir konfigūracija, kokie buvo rasti meteorite, įmanoma stabilizuoti ribozę. Tyrimą publikavo recenzuojamas leidinys „PLOS One“.

   

Facebook komentarai