Antarktidos apledėjimas pirmąsyk susietas su anglies dvideginiu

JAV ir D. Britanijos mokslininkai pirmą kartą susiejo mažėjančią anglies dvideginio dujų koncentraciją atmosferoje su Antarktidos ledo dangos susidarymu prieš 34 mln. metų.

Kardifo, Bristolio ir Teksaso A&M universitetų mokslininkų tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Nature“.

Tyrėjai nagrinėjo iš Rytų Afrikos uolienų paimtus mikrofosilijų mėginius. Jie atskleidė, kokia anglies dvideginio koncentracija buvo Žemės atmosferoje tuo metu, kai ėmė formuotis Antarktidos ledo danga.

Pasak tyrimo vadovo, Kardifo universiteto profesoriaus Paulo Pearsono, maždaug prieš 34 milijonus metus mūsų planetoje prasidėjo „mįslingas“ klimato atšalimas. Mokslininko teigimu, tuo metu Antarktidoje ėmė formuotis ledynai ir kol kas nedideli nuolatinės ledo dangos plotai, sumažėjo jūros lygis, o daugelyje pasaulio vietų atogrąžų augmeniją ėmė keisti nuosaikesnio klimato sąlygomis augantys miškai. Per šį laikotarpį, specialistų vadinamą perėjimu iš Eoceno į Oligoceno epochą, visas Antarktidos žemynas buvo padengtas ledo danga.

Pasak tyrimą vykdžiusių mokslininkų, jie pirmą kartą nustatė tiesioginį ryšį tarp Antarktidos apledėjimo ir anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje sumažėjimo. Išvados esą patvirtina anglies dvideginio kiekio atmosferoje ir planetos klimato pokyčių sąsają.

   

Facebook komentarai