Antarktidos ežere – egzotiškos gyvybės paieškos

Siekis per 4 kilometrų storio ledą prasigręžti iki didžiausio Antarktidos ežero Rusijos mokslininkų manymu prilygsta išsilaipinimui Mėnulyje.

Šio ambicingo tikslo siekiantys rusai tikisi Vostoko ežere Antarktidoje aptikti egzotiškų gyvybės formų. Jie veržiasi būti pirmieji, tačiau nuogąstavimai, kad kas nors juos gali aplenkti, yra iš tiesų pagrįsti, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

„2010 metais mes tikrai pragręšime ežerą dengiantį ledą, naudodami rusišką gręžimo įrangą“, –Rusijos ekspedicijos Antarktidoje vadovą Valerijų Lukiną cituoja britų mokslo žurnalas „Nature“. Jis kalba apie Vostoko ežerą Rytų Antarktidoje, kurį slepia 4 kilometrų ledo danga. Kai kurie mokslininkai baiminasi, kad tokie planai gali padaryti nepataisomos žalos unikaliai ekosistemai.

Vis dėlto pastaraisiais metais ši programa dominuoja Rusijos vykdomuose Antarktidos tyrimuose, pastebi „Die Welt“. Rusų požiūriu tai prestižinis projektas, kurį galima lyginti su prieš 40 metų vykusiomis lenktynėmis, kai rusai ir amerikiečiai varžėsi, kas pirmas išsilaipins Mėnulyje. Šį kartą pirmi nori būti rusai. Baimė likti antraisiais visiškai pagrįsta: 2012 - 2013 m. tyrimų sezoną, kai Antarktidoje bus vasara, britų geologai planuoja pradėti gręžti ledą, dengiantį Elsvorto (Ellsworth) poledinį ežerą vakarinėje žemyno dalyje.

„Gręžimo darbai šių metų sezono metu neįmanomi grynai dėl techninių ir formalių priežasčių“, – pareiškė Lukinas Sankt Peterburge vykusiame tarptautinio Antarktidos tyrimų mokslinio komiteto (CSAR) posėdyje. 2009 m. lapkritį turėtų būti įveikti paskutinieji 100 metrų, likusių iki vandens. Minėtieji formalumai – tai tarptautinės sutartys dėl aplinkos apsaugos Pietų ašigalyje. „Rusai įvykdė savo įsipareigojimus, – teigia JAV atstovas, CSAR direktoriaus pavaduotojas Chuckas Kennicuttas. – Mes negalime priversti jų atsisakyti šio projekto.“

89 laipsniai šalčio pagal Celsijų

Iki šio laiko po Antarktidos ledo danga geologai yra aptikę apie 150 ežerų. Vostoko ežeras, kurio ilgis – 250, plotis – 50 kilometrų, o gylis – apie 600 metrų, yra pats didžiausias. Elsvorto ežeras kur kas mažesnis. Vostoko ežerą 1994 m. atrado Rusijos ir D. Britanijos ekspedicija, tai buvo pirmasis iš daugybės aptiktų poledinių ežerų. Vos prieš kelerius metus Antarktidą tyrinėjantys mokslininkai sužinojo, kad po ledu teka ir upės. Iš visko sprendžiant jos jungia atskirus ežerus. Negalima atmesti galimybės, kad egzistuoja ištisas poledinių upių tinklas, taigi, ko gero, beveik visi ežerai šiame žemyne yra vienaip ar kitaip susijungę, rašo „Die Welt“.

1983 m. liepos 21 d. Rusijos mokslo tiriamosios stoties specialistai Antarktidoje užfiksavo minus 89 laipsnių pagal Celsijų oro temperatūrą – tai pati žemiausia temperatūra, kada nors užfiksuota Žemėje, (neatsižvelgus į laboratorines fizikos eksperimentų sąlygas). Nepaisant to, kad vidutinė temperatūra Antarktidoje siekia 60 laipsnių šalčio, vanduo polediniuose ežeruose yra skystas. Tai aiškintina tuo, kad Žemės gelmių šiluma kyla į viršų ir šildo žemyno paviršiuje esantį ledą. Be to, ledo danga sukuria kelių šimtų barų slėgį, todėl vanduo, nors jo temperatūra – 3 laipsniai šalčio, neužšąla.

Vakarų Antarktidos apledėjimas

Biologai mano, kad Antarktidos ežeruose galėjo išlikti egzotiški, galbūt pirmykščiai mikroorganizmai. Suprantama, niekas tiksliai nežino, ar seniai ežerus paslėpė ledo danga. Ekspertai mano, kad tai galėjo atsitikti arba prieš kelis milijonus, arba prieš pusę milijono metų. „Apie Vakarų Antarktidos apledėjimą mes žinome labai mažai“, – aiškina Edinburgo universiteto mokslininkas Martinas Siegertas.

Vis dėlto tikimybė, kad ežeruose bus aptikta mikrobų ir grybelių, labai didelė, rašo „Die Welt“. Tačiau vandenyje gyvenantys organizmai turėjo prisitaikyti prie nuolatinės tamsos, aukšto slėgio, didelės deguonies koncentracijos bei žemesnės nei 0 laipsnių temperatūros. Tai savybių derinys, kuriuo nepasižymi nė viena kita Žemės ekosistema.

Beje, ežero dugne temperatūra turėtų būti didesnė, tad organizmai, gyvenantys dugno nuosėdose ir vandenyje, gali gerokai skirtis. Kad galėtų juos tyrinėti, rusų ir britų mokslininkai nori išgręžti gręžinius ir per juos įleisti į ežerą kabeliais valdomus zondus. „Tačiau gręžiant į viršutinius vandens sluoksnius neišvengiamai pateks pašalinės medžiagos“, – perspėja Peterburgo Branduolinės fizikos instituto molekulinės biologijos specialistas Sergejus Bulatas.

Po ne vienerius metus trukusių diskusijų ekspertai priėjo išvadą, kad ledą gręžti reikia pačiu atsargiausiu ir efektyviausiu būdu – vietoj tepalo naudojant karštą vandenį. Papildomai gręžimo įrangai ir zondams dezinfekuoti bus naudojamas vandenilio peroksidas. Vis dėlto negalima atmesti tikimybės, kad tokie tyrimai gali rimtai pažeisti ekosistemą, kuri egzistuoja šimtus tūkstančių metų, rašo „Die Welt“.

   

Facebook komentarai