Antibiotikai: kada juos vartoti?

Antibiotikai - vienas didžiausių praėjusio amžiaus medicinos laimėjimų, tačiau neteisingas ir besaikis jų vartojimas gali pridaryti daugiau žalos nei pagelbėti. Kaip juos reiktų vartoti pataria Vilniaus Žvėryno klinikos bendrosios praktikos gydytoja Eglė Markovski.

Dauguma mano, jog infekcinėmis ligomis užsikrečiama tik nuo aplinkinių, tačiau infekcinius susirgimus gali sukelti ir “nuosavos” bakterijos. Kiekviena organizme gyvenanti bakterija turi savo vietą, kur gyvendama ji nepavojinga, bet patekusi į jai neįprastą vietą arba nusilpus organizmo imuninei sistemai, gali sukelti ligą. Pavyzdžiui, auksinį stafilokoką nosies ertmėje “nešiojasi” net apie 40 proc. sveikų žmonių, bet ši bakterija, patekusi į žaizdą, gali sukelti jos pūliavimą.

Yra žinoma, kad peršalimo ligas sukelia per 200 rūšių virusų. Dažnai pasigavę virusą žmonės geria antibiotikų tam, kad, neva, išvengtų ligos komplikacijų. Tačiau tai klaidingas požiūris, nes taip tik dar labiau sau pakenkiama.

Jau įrodyta, kad antibiotikais nuo virusinės infekcijos neapsisaugosime, o atvirkščiai - padėsime atsparių bakterijų sukeltoms infekcijoms atsirasti ir plisti.

Būtent todėl patiems, be gydytojo žinios, antibiotikų vartoti negalima, nes tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, skirti gydymą, vertinti sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti, kiek laiko reikia vaistą vartoti. Be to, antibakteriniai preparatai skiriami ligoms, kurias sukelia bakterijos, o ne virusai, gydymui.

Norint atpažinti ligos sukėlėją, būtina atlikti mikrobiologinį tyrimą ir gavus tyrimo rezultatus, skirti tinkamą antibiotiką.

Tačiau ne visuomet ligonio būklė leidžia kelias paras laukti tyrimo atsakymo, todėl antibiotikus gydytojas dažnai skiria tik įtardamas galimus sukėlėjus ir jų jautrumą antibiotikams.

Ištyręs ligonį gydytojas gali skirti ne tuo metu madingą, o reikalingą, gerą ir kryptingai veikiantį medikamentą. Tuo tarpu antibiotikus vartojant netinkamai, ligonio savijauta ne tik nepagerės, bet priešingai - gali pablogėti.

Kartais užtenka tik kelias dienas pavartoti ne tą antibiotiką, kad bakterijos taptų jam atsparios. Tuomet, susirgus pakartotinai, jau vaistai gali nebeveikti ir teks rinktis dar stipresnius, platesnio spektro antibiotikus.

Apsirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Paskyrus antibiotiką, ligonis privalo žinoti, kodėl jam skiriamas. Būtina pasidomėti, kokių šalutinių reiškinių gali sukelti antibiotikai.

Profilaktiškai antibiotikų tikslinga skirti tuomet, kai ligonis, sergantis sunkia liga, pvz. turintis širdies ydą, sergantis cukriniu diabetu ar kitais atvejais, yra ruošiamas planinei operacijai. Šiais atvejais antibakterinį gydymą taip pat skiria tik gydytojas.

Antibiotikai skiriami:

  • kai tiksliai žinomas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas,
  • kai numanomas galimas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas.

Vartojant nereikalingą antibiotiką gali:

  • pakisti žarnyno mikroflora ir atsirasti viduriavimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmai,
  • prasidėti alerginės reakcijos,
  • organizme gyvenančios bakterijos prie antibiotikų prisitaikyti.

Pagrindinės vartojimo klaidos:

  • dažniausiai antibiotikai klaidingai vartojami gydantis patiems, nepasikonsultavus su gydytoju,
  • perkami plataus spektro antibiotikai,
  • antibiotikai vartojami neatlikus mikrobiologinių tyrimų, kartais tiesiog perkant populiarų, tuo metu madingą preparatą,
  • kai antibiotikais gydoma virusinės infekcijos.
   

Facebook komentarai