Antrą kartą „išrastas“ vandens buteliukas kūrėjams uždirbo neįtikėtiną pinigų sumą (Video)

Skubate į darbą. Griebiate buteliuką vandens nuo virtuvės spintelės, tačiau pažvelgę į savo kuprinę ar lagaminą suvokiate, jog vandens buteliuko čia niekaip nebeįgrūsite. Pažįstama situacija?

Bet verslininkai nebūtų verslininkais, jei neateitų bėdoje į pagalbą. Bendrovė „MemoBottle“ sukūrė vandens butelį, atkartojantį popieriaus lapo formatą. Nuo šiol galite rinktis A5, A4 arba laiško dydžio buteliuką – jis lengvai tilps šalia nešiojamojo kompiuterio, knygų ar kitų reikalingų daiktų.

Kurdami šį buteliuką dizaineriai Jesse Leeworty ir Jonathanas Byrtas siekė ir kovoti su didžiuliais kiekiais išmetamų plastikinių vandens buteliukų. Vienas iš idėjos autorių gyvena Melburne, Australijoje, kitas – San Diege, Jungtinėse Amerikos valstijose.

Tokiuose skirtinguose kraštuose užaugusius idėjos autorius vis tik šis tas vienija.

„Mes užaugome čiuožinėdami banglentėmis, vaikščiodami į žygius, na, arba mėgindami uždirbti vieną kitą dolerį vietiniame turguje iš bet ko, ką sugebėdavome sukurti“, - šypsodamasis pasakoja J. Leeworthy.

Daugiau nei 1500 buteliukų - kas sekundę

J. Leeworthas ir J. Byrtas gyveno kartu savo studijų metais. J. Leeworthas studijavo produkto dizainą, o J. Byrtas – finansus. Jie teigia, jog abu turi labai skirtingus įgūdžius, tačiau nuo pat studijų baigimo dirbo kartu.

Memo buteliu siekiama pakeisti įprastus vienkartinius plastiko buteliukus, kurie po panaudojimo iškart keliauja į šiukšlių dėžę, o kai kurie į vandenynus ar jūras.

Kai kurių tyrimų duomenimis, kiekvieną sekundę Jungtinėse Amerikos valstijose yra atsukama apie 1500 vienkartinių vandens buteliukų.

Negana to, jog vos penktadalis iš jų perdirbama, nuo tokio vadens vartojimo kenčiame ir mes patys. Vanduo buteliukuose kainuoja tūkstančius kartų brangiau, nei tiesiog vanduo iš čiaupo.

Dėl šių priežasčių daugelis gyventojų pradėjo naudoti daugkartines gertuves. Tačiau „Memo bottle“ komanda ir joms turi priekaištų. Ištyrę padarinius aplinkai, perdirbamų gertuvių kiekius ir jų gamybos ar perdirbimo procese sunaudojamą energiją, vyrukai padarė išvadą, jog plastiko buteliukas būtų 80 proc. aplinkai draugiškesnis pasirinkimas, nei metalinė gertuvė.

Kaip taip gali būti? Na, jas irgi kažkada nusprendžiama išmesti, o aliuminis ir nerūdijantis plienas, irdami sąvartynuose, į aplinką skleidžia kenksmingas medžiagas.

Per porą savaičių – įspūdinga pinigų suma

Taigi naujojo gaminio kūrėjai nusprendė likti prie plastiko, tačiau butelį sukūrė tinkamą plauti indaplovėse, be kenksmingo priedo bisfenolio-A („BPA free“).

Jie yra 750 ml arba 1,2 litro tūrio, stovi nevirsdami pastatyti ant atbrailos.

„Visada buvome aistringi gamtos mylėtojai. Visus tuos metus, kai dirbome, stengėmės sukurti tokį produkto dizainą, kad jis turėtų teigiamą poveikį aplinkai, o visuomenei būtų patogu juo naudotis“, – teigia dizaineris J. Leeworthas.

Dabar bereikia… pinigų. Svetainėje „Kickstarter“, kurioje renkamos lėšos naujiems verslo startuoliams, šis projektas nuo rugpjūčio pabaigos yra surinkęs per 78 tūkstančius dolerių (apie 209 tūkst. litų). Aukojančius arba, kaip rašoma svetainėje „paskolinančius“ savo lėšas šiems dizaineriams, jie apdovanoja įvairiomis padėkos dovanėlėmis, nuo tiesiog padėkos kortelės iki vieno ar kelių „Memo“ buteliukų.

Tiesą sakant, gerbėjai šiek tiek persistengė. Kovotojai prieš plastikinius buteliukus prašė vos 15 tūkstančių ir pinigus rinks dar daugiau nei mėnesį. Tačiau jau šiuo metu surinkta 5 kartus daugiau, o idėja turi 2 000 ją palaikančių rėmėjų. Na, keliems šimtams buteliukų turėtų pakakti.

Paaukojusiems 250 dolerių (apie 650 litų) kūrėjai žada padovanoti po vieną vienetą bet kurio daikto, kurį jie sukurs per ateinančius 12 mėnesių, o paaukojusiems 1 000 dolerių (2600 litų) – po vieną egzempliorių visų daiktų, kuriuos jie sukurs per artimiausius 5-erius metus.

Tenka pripažinti, jog dizaineriai galvoja ne tik apie aplinkos tausojimą, tačiau ir apie savo būsimų klientų patogumą, tad greičiausiai ir ateityje sukurti produktai idėjos rėmėjų stipriai nenuvils.

   

Facebook komentarai