Dar viena grėsmė: programišiai išmoko iš nuotraukos nuskaityti ir pirštų atspaudus

Vienas iš „Chaos Computer Club“ (CCC) programišių tinklo narių tikina nukopijavęs Vokietijos politikės nykščio atspaudus. Jis tai padarė panaudojęs komercinę kompiuterinę įrangą ir konferencijos metu gautas nuotraukas, skelbia BBC.

Janas Krissleras sako, kad jam pavyko padauginti Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen atspaudus pasinaudojus paprasčiausia „įprastine kamera“ darytus vaizdus.

J. Krissleras apie pirštų atspaudų nukopijavimą pasakojo CCC susitikime. Jis susirinkusiems rodė iš arti skirtingais rakursais darytas Vokietijos gynybos ministrės nuotraukas. Vėliau programišius politikams rekomendavo kalbant viešumoje dėvėti pirštines.

Pirštų atspaudų identifikavimas yra naudojamas kaip apsaugos priemonė „Apple“ ir „Samsung“ įrenginiuose, taip pat šįmet buvo naudotas siekiant nustatyti rinkėjų tapatybes balsavimo punktuose Brazilijoje. Tačiau nemanoma, kad šis metodas būtų itin saugus.

„Dauguma žmonių sutinka, kad biometriniai duomenys, kurie remiasi statistine informacija, kaip veido ar piršto atspaudų atpažinimas, nėra labai patikimi, nes gali būti nesunkiai padirbti, – sako kibernetinės saugos ekspertas prof. Alanas Woodwardas iš Surrey universiteto. – Taigi žmonės pradeda ieškoti dalykų, kur biometrika yra gyva – venų atpažinimas pirštuose ar eisenos (kūno judesio) analizė. Tai taip pat biometrika, tačiau šie duomenys patikimesni, nes norint juos išgauti, žmogus juos turi eksponuoti realiame gyvenime.“

Šįmet rugsėjį bankas „Barclay's“ pristatė piršto venų atpažinimo paslaugą verslo klientams. Ši technika taip pat naudojama ir bankomatuose Japonijoje bei Lenkijoje.

O elektronikos įmonė „Hitachi“ gamina įrenginį, kuris skaito piršte esančių venų struktūrą. Jis veikia tik tuomet, jei pirštą laiko gyvas žmogus.

2013 m. daryti tyrimai parodė, kad venų struktūros nepakeičia kraujo spaudimas.

   

Facebook komentarai