Darbe miegoti – naudinga

Nusnaust darbe posmelį naudinga ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui.

Mičigano universiteto psichologai nustatė, kad trumpa valandos pertrauka miegui darbe teigiamai veikia darbuotojų emocinę būseną ir darbingumą. Sumažėdavo darbuotojų emocinis impulsyvumas, o taip pat padidėdavo atsparumas frustracijai ir atkaklumas, sprendžiant sunkias užduotis. Darbas publikuotas žurnale Personality and Individual Differences.

Eksperimentui buvo atrinkta 40 tiriamųjų, kurių amžius nuo 18 iki 50 metų. Juos atsitiktine tvarka suskirstė į dvi grupes. Prieš eksperimentą dalyvių prašė keletą naktų laikytis pastovaus, optimalaus nakties miego režimo.

Prieš eksperimentą dalyviai užpildė klausimyną, kuriame įvertino savo apsnūdimą, nuotaiką ir emocinį impulsyvumą. Po to visi tiriamieji atliko sunkias, frustraciją keliančias užduotis kompiuteriu (tai tokios užduotys, kur teisingas sprendimas atrodo paprastas, tačiau išties labai sudėtingas, o kartais visai neįmanomas).

Po to pirmos grupės dalyviams buvo suteikiama įprasta darbo pertrauka, o anros grupės dalyviams – dar ir galimybė valandą pamiegoti. Po to visos testavimo procedūros buvo pakartotos.

Paaiškėjo, kad „pietų miego“ grupėje, lyginant su pirminiu rytiniu matavimu, sumažėjo emocinis impulsyvumas ir padidėjo atsparumas frustracijai – tiriamieji žymiai daugiau laiko skyrė užduoties sprendimui ir darė tai atkakliau. Tuo tarpu antroje grupėje abu šie rodikliai suprastėjo.

Mokslininkų nuomone, jų rezultatas rodo, kad papildomos pertraukos miegui darbo vietoje suteikimas gali padėti išsaugoti aukštą darbingumą ir emocinį stabilumą ir duoti potencialią naudą darbdaviams. Tačiau jie pabrėžia, kad tai tik pilotinis bandymas ir aptiktą fenomeną reikia ištirti nuodugniau ir su didesne imtimi.

Impulsyvumas
– polinkis veikti be pakankamos sąmonės kontrolės, veikiant atsitiktiniams išorinėms aplinkybėms ar emociniams išgyvenimams. Frustracija – psichinė būsena, kylanti dėl realaus ar tariamo negalėjimo patenkinti savo poreikius.
Frustracija
charakterizuojama tokiomis emocijomis, kaip nusivylimas, pavojus, suirzimas, pyktis ir neviltis. Racionalios emocinės kognityvinės terapijos kūrėjas Albertas Elisas ėmė naudoti „mažo pastovumo ir frustracijos“, arba, kaip vėliau pavadino – „trumpalaikio hedonizmo“ sąvoką. Mažas atsparumas frustracijai yra tokių reiškinių kaip atidėliojimas darbo vietoje pagrindas, kada žmogus situacijoje siekia nedelsiamo malonumo arba vengia įtampos „čia ir dabar“, kas galiausiai sukelia ilgalaikį stresą ir ilguoju laikotarpiu palaužia.


nplus1.ru

   

Facebook komentarai