Darbuotojų atrankos specialistė ėmė ieškoti darbo ir pakraupo

Pradėjau ieškotis naujo darbo. Ir nustebau. Skaitau, kaip darbdaviai neranda normalių darbuotojų, kaip jie neranda atsidavusių, kaip sunku rast turinčių patirties. Bet tikrasis vaizdas – kitoks. Po 5 metų grįžusi į darbo paieškas, galiu drąsiai pasakyt štai ką.

Kurį laiką ieškau naujo darbo. Turiu daug patirties pardavimų valdymo, darbuotojų atrankos, komandos valdymo srityje.

Taip susiklostė, kad turėjau labai stiprų darbdavį, dirbau stiprioje kompanijoje, kurioje buvo laikomasi aukštų standartų, darbuotojų lygis buvo aukštas. Bet vadovybė pasikeitė ir viskas ėmė ristis žemyn. Žemas vadovų lygis ir neracionalūs, nieko bendro su verslu neturintys sprendimai stūmė viską tik žemyn, tad supratau, kad čia daugiau būt nebenoriu.

Pradėjau ieškotis naujo darbo. Ir nustebau. Skaitau, kaip darbdaviai neranda normalių darbuotojų, kaip jie neranda atsidavusių, kaip sunku rast turinčių patirties. Bet tikrasis vaizdas – kitoks. Po 5 metų grįžusi į darbo paieškas, galiu drąsiai pasakyt štai ką.

Pirma, susitvarkykit personalo atrankos darbuotojus, patys vadovai palankykit seminarus ar kažkaip pasitobulinkit, nes jūs esat įmonės veidai. Jūs save taip pat turit parduoti darbuotojui. Ir tai, kad jų nerandat, labai dažnai yra jūsų pačių problema.

Tikrai turėjau daug pokalbių. Apie 25. Iš jų tik 5 laikau tikrais. Ką aš laikau tikrais? Kai manęs neprašo papasakoti, kas parašyta mano CV, o gilinasi, koks mano vadovavimo būdas, kaip spręsčiau vieną ar kitą situaciją, kaip rinkčiausi žmones, ką daryčiau pirmą dieną darbe ar panašiai.

Tai pokalbis, kuris trunka ne 5 minutes, per kurias darbdavys bando išsiaiškint, ką aš sugebu ir ar CV – tai ne tik gražios kalbos. Taip, tai reikalauja pasiruošimo, patirties, laiko, energijos, pati to išmokau ir ne per dieną.

O dabar apie darbo pokalbius. Jei pokalby dalyvauja personalo vadovė ir direktorius, kuris vos pradėjus kalbėtis kažkur išeina, o personalo darbuotoja, rinkdama regiono vadovę, tesugeba paklausti „kokia jūsų darbinė patirtis“, tai pagal ką jūs renkatės žmogų?

Grįžęs vadovas paveblena kažką. Tai jei jau turit pretendentą numatę iš anksto, negaiškit mūsų ir savo laiko. Jei jūsų personalo darbuotoja pirmakursė, nieko bendro neturinti su verslu, gero regiono vadovo ji jums neras. Tuo labiau, jei net CV neskaito. Gal kreipkitės pagalbos į atrankų įmonę?

Jei aš ateinu pokalbiui į komandos vadovo vietą, nedarykit pardavimo, o rinkitės darbuotoją. Po tokių pokalbių keli pretendentai parašys komentarus viešoje erdvėje ir CV jums vėliau siųs tik studentai.

Jei kviečiatės pokalbiui, tai nevėluokit valandą patys. Tai nepagarba ne tik man, bet ir jūs pats parodot, jog nesugebat susitvarkyti su savo dienotvarke, ponas direktoriau, o juk turit būt pavyzdys.

Jei ieškot administratorės, tai skelbime tai ir nurodykit. Turėjau du atvejus, kai CV siunčiau į vieną poziciją, o atėjusi į pokalbį išgirdau, kad dabar dirbsiu administratore ir tik po poros mėnesių galbūt bus laisva vieta, kur iš tikrųjų ir pretendavau.

Bet dar blogiau, kai pokalbį veda žmogus, kuris bijo, jog pretendentas užims jo vietą. O tai matosi, net labai. Ir liūdna, kai jūsų darbuotojas išsigąsta pretendento patirties ir kandidatūros net neperduoda direktoriui ar tam, kuris renkasi žmogų.

Mokėkit normalią algą

Jei aš paklausiu, kiek gauna geriausi ir kiek vidutiniai, jūs man atsakot, kad vidutinių nelaikot. Taip, tai geras atsakymas. Bet nesakykit, kad geriausi jūsų pardavimų vadybininkai gauna 600 eurų ir dar kad jūsų bandomasis laikotarpis yra 5 mėnesiai ir per jį mokat minimumą.

Taip pat reikia naudoti savo automobilį. 600 eurų pardavimuose yra centai. Ir geri pardavimų vadybininkai jums tikrai nedirbs už tokią algą. Tokios algos yra batų parduotuvėse, o ne dirbant su stambiausiomis įmonėmis dešimttūkstantinėmis ar šimtatūkstantinėmis apyvartomis.

Geri kandidatai už centus neis. Geras darbuotojas kainuos. Ir suteikit galimybę jam užsidirbt. Jei norit, kad darbuotojas naudotų savo automobilį, nesitikėkit, kad jis tai darys tik už degalų kortelę. Jo išlaikymas kainuoja, ir ypač jei visas darbas vos ne kelyje. Jei kviečiat darbuotoją, tai kvieskitės vieną konkrečiu laiku, o ne 10 iškart, kuriuos po to kviečiatės po vieną. Gerbkit mūsų laiką.

Pasižiūrėkit, kaip atrodo jūsų darbuotojai. Vakarinė suknelė ir vakarinis makiažas su blizgiu plaukų laku 11 val. ryto iš pirmo žvilgsnio dideliame solidžiame biure atrodo taip, lyg jūsų pardavimų vadovė, kuri ir atlieka atranką, būtų nakvojusi stotyje. Gal pasidomėkit, ar jos neišvijo iš namų, o gal jai kažkas nutiko? Nes po tokio vaizdo biuras jau nei didelis, nei solidus tampa...

Ir taip – aš esu mergina. Nebuvo pokalbio, kuriame manęs neklaustų apie šeimyninę padėtį ir kada planuoju susilaukti vaikų... Jei jau taip bijot, tai išvis tų moterų ar merginų nesikvieskit.

Nemeluokit. Internete begalė informacijos, aišku, ne visa ji teisinga. Bet tik nemeluokit, jau geriau gudriai išsisukit iš klausimo, nes melas labai greit išryškės. Gal ten dirba mano draugai ir aš žinau realią situaciją, tai manęs negąsdina, bet melo netoleruoju.

Darbo skelbime nerašykit, kad garantuojat konfidencialumą, kai man atėjus pradedat klausinėt apie kitus pretendentus, nes jie mano buvę kolegos, kurie taip pat ieško darbo. Ir taip, tai vyksta dabar, šią akimirką, kai tiek kalbama apie tobulinimąsi, tiek seminarų, galimybių. Aišku, tai reikalauja investicijų, bet tobulintis reikia nuolat, juk keičiasi ir metodikos, ir galimybės. Vadovai, jūs taip pat turite augti.

   

Facebook komentarai