Darius Ražauskas. Ekologija mieste

Ekologija? Kas tai? Panašu į naujų laikų kultą. Su ja keliamės ir einame miegoti. Kaskart įsijungę televizorių ar panorėję panaršyti internete neišvengiamai susiduriame su karaliene Eko etikete. Pastaruoju metu tai taip dažnai verslo, žiniasklaidos, politikų, studentų ar kitų garbingų profesijų atstovų vartojamas žodis, jog, rodos, jis įgauna magišką galią ir tampa svarbiausiu burtažodžiu į sėkmę. Jei šiandien savo gyvenime nematome ant pakuotės užrašo eko ar bio tarsi pajuntame sąžinės graužimą. Šie naujųjų laikų burtažodžiai tampa švarios sąžinės ir doro piliečio sinonimais. Ar tikrai?

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena mieste. Jie suvartoja didžiąją dalį visos eko armijos produkcijos, pradedant nuo ekologiškų sūrelių, baigiant hibridiniais „žaliais“ automobiliais, kurių kuro sąnaudos vis tiek didesnės už naujo „paprasto“ vokiško dyzeliuko. Atrodo, kad ekologija tapo nauja religija arba, kitaip sakant, mada. O gamintojams tai tiesiog naujas būdas pasipelnyti. Juk eilinis vartotojas niekada netikrins ir neieškos, kas iš tikrųjų slepiasi po šiuo užrašu. Perkamas šiuo atveju geras jausmas ir lapelis su antspaudu: „švari sąžinė“ arba „aš saugau (vadinasi, myliu) gamtą“.

O gyvenimas ir toliau teka sava vaga. Žmonės gimsta ir miršta, pasaulis nesustojamai sukasi, o mes vis labiau tampame „eko“ vartotojais. Kasdien mūsų pirkinių krepšelius papildo vis naujas civilizacijos išradimas, kuriam pagaminti reikia sudedamųjų dalių iš pusės pasaulio ir miklių kiniškų rankų bei milžiniškos logistikos sistemos, kol visa tai patiekiama mums ant virtualios ar realios lėkštutės, kad suvartotume. Žinoma, reikia prieskonių, kitaip vartojimo apimtys gali būti visai nepatenkinamos. Tuomet šiuolaikiniai rinkodaros guru prideda truputi gražios pakuotės, pabarsto reklamos priedais ir dar viska užpila neįtikėtinų nuolaidų padažu. Bet atrodo, kad vartojimo tai nebepadidina. Gal trūksta reklamos, o gal prieskonių mažai? Kokių priedų trūksta?

Pastaraisiais metais atsakymas buvo naujas ir puikiai užjūrio bandymuose pasirodęs eko burtažodis. Kartais darosi net smalsu: ką dar jie sugalvos? Ekologiškus dūmus, o gal savaime per trejus metus suyrančias padangas. Tuomet jas parduoti tikrai reikėtų greitai. Būtų labai nesmagu pusiaukelėje iš parduotuvės mašinos ratlankiais gramdyti vis dar kažkodėl neekologišką asfaltą.

Tačiau, atrodo, ir šis burtažodis turi galiojimo laiką. O gal reikėtų sakyti vartojimo limitą. Manau, Vydūnas buvo teisus sakydamas, kad svarbiausia – saikas. Aha! Čia turbūt žodis, kurį tik per savo didžiausius košmarus sapnuoja šaunieji reklamos ir pardavimų ekspertai. Saikingas vartojimas. Skamba kaip nereali utopija. Juk visi ekonomikos analitikai ir ekspertai kaip susitarę diagnozuoja, jog ekonomikai būtinas nuolatinis vartojimo augimas. Nuolatinis vartojimo augimas? Vadinasi, jeigu nepadidinsime savo vartojimo, tai ekonomika neaugs. O kaip galime padidinti savo vartojimą? Atrodo, ponai ir ponios, teks daugiau pirkti ir dar kartą pirkti. Skamba neblogai, ar ne? Juk tai nėra „sunkiausias“ darbas? Tačiau, kad galėtume kaskart pirkti ir padėti pūsti vartojimo burbuliuką, atrodo, teks ir daugiau uždirbti. Vadinasi, valstybei reikės daugiau pinigų sumokėti norintiesiems uždirbti. O tai turbūt reiškia, kad valstybei reikės daugiau skolintis. Na gal ne viskas taip paprasta, bet schema visada identiška. Dirbti-pirkti-dirbti-pirkti-dirbti-pirkti. Ir taip visą laiką didėjančiais tempais.

Atrodo, gerokai įsibėgėjome bandydami išnarplioti vieną visai nekaltą terminą. Tai ar įmanoma ekologija mieste? Turbūt tai neturi nieko bendra su visomis eko ir bio pakuočių reklamomis. O ir mūsų sąžinė ar turėtų šiuo atveju jaudintis? Juk gyvenant miesto skruzdėlyne ir kvėpuojant miesto oru net ir suvartojus visus įmanomus eko produktus, sveikata turbūt netaps geležinė. Čia turbūt reikalingesnis pats saikas apskritai vartojant ir fizinės bei moralinės pastangos norint pasiekti savo kūno ir aplinkos darną. Ernestas Hemingway‘us sakė: „Kas sutvardo save, yra stipresnis už miestų užkariautojus.“ Visai gundanti perspektyva, ar ne? Būti stipriam! To ir norėtųsi visiems palinkėti. Nebijoti vartoti mažiau ar kitaip, nei sako mūsų naujieji pranašai iš spalvotųjų ekranų. Ekologija mieste turbūt prasideda nuo ekologijos viduje. Ramus, atsipalaidavęs ir besišypsantis žmogus. Sąmoningas vartojimas.

Nežinau, nežinau... Suabejos daugelis. Skamba kaip utopija. Ramus, laimingas... Ar taip apskritai būna? Atsakymas: taip, būna. Ir tam pasiekti tikrai nereikia didelių pastangų ar gabumų. Tereikia, kaip ragino Oscaras Wilde'as: „Būti savimi – visi kiti vaidmenys jau paimti.“

Ramios ir laimingos ekologijos.

Daugiau autoriaus įrašų skaitykite tinklaraštyje www.esujums.lt 

   

Facebook komentarai