Fiziologijos ir medicinos Nobelio premija – už „įgimtos GPS sistemos“ atradimą

Stokholme, Karolinska institute paskelbti 2014 metų Nobelio premijos fiziologijos ir medicinos srityje laureatai – jais tapo Johnas O'Keefe'as, kuriam skirta pusė premijos ir May-Britt Moser bei Edvardas I. Moseris, pasidalinsiantys likusią premijos dalį. Šie mokslininkai atrado ląsteles, galvos smegenyse sudarančias pozicionavimo sistemą.

Apie apdovanojimą pranešė Nobelio Fiziologijos ir medicinos komiteto sekretorius Goranas K. Hanssonas.

Šiemetinės Nobelio premijos laureatai kartu atsakė į klausimą, kaip žinome kur esame, kaip sugebame rasti kelią iš vienos vietos į kitą ir kaip informaciją apie vietą saugome taip, kad ją nedelsiant prisimintume grįžę į tą patį kelią. Iš esmės galima teigti, jog šie mokslininkai yra „įgimtos GPS sistemos“ smegenyse atradėjai.

J. O'Keefe'as 1971 metais atrado pirmą šios pozicionavimo sistemos komponentą: jis aptiko, jog tam tikras nervų ląstelių tipas, esantis smegenų srityje hipokampe, visuomet aktyvuojasi tada, kai žiurkė atsiduria tam tikroje kambario vietoje. Būnant kitose vietose, aktyvuojamos kitos ląstelės. Mokslininkas padarė išvadą, jog šios „vietos ląstelės“ sudaro kambario žemėlapį.

Po daugiau nei trijų dešimtmečių, 2005 metais, sutuoktiniai May-Britt ir Edvardas Moseriai atrado kitą esminį smegenų pozicionavimo komponentą – naujo tipo nervines ląsteles, kurias pavadino „tinklelio ląstelėmis“, kurios generuoja koordinačių sistemą ir suteikia tikslaus pozicionavimo bei maršruto atradimo gebėjimą.

Šių mokslininkų atradimai išsprendė uždavinį, prie kurio ištisus šimtmečius galvas suko filosofai ir kitų sričių mokslininkai – kaip smegenys sukuria mus supančios erdvės žemėlapį ir kaip randame kelią sudėtingoje aplinkoje.

Beje, J. O'Keefe'as - jaunos Lietuvos mokslininkės Julijos Krupič mokslo vadovas. J. Krupič mokslinis darbas apie neurologinį erdvės suvokimo pagrindą buvo publikuotas prestižiniame žurnale „Science“.

   

Facebook komentarai