„Google“ į naujienų svetainę įtraukus „Wikipedia“ straipsnius atgijo komercinės spaudos nepasitenkinimas

Svetainė „Google News“ pripažino, kad internetinė enciklopedija „Wikipedia“ vis dažniau naudojama kaip visuomenės naujienų šaltinis. Dėl šios priežasties „Google News“ šią enciklopediją įtraukė į pastovių leidinių sąrašą.

Jeigu trečiadienio vakare būtumėte apsilankę tinklapyje „Google News“, būtumėte pamatę, kad net keturiuose iš trisdešimties straipsnių buvo pateiktos nuorodos į „Wikipedia“ straipsnius: šiuose straipsniuose buvo pranešama apie kiaulių gripo protrūkį bei Irano rinkimų protestus. „Wikipedia“ straipsnių įtraukimas buvo pradėtas kaip eksperimentas, kurį galėjo matyti tik nedidelė vartotojų dalis.

„Prieš įtraukiant enciklopediją „Wikipedia“ tarp kitų nuolatinių šaltinių, mes norėjome įsitikinti, kad žmonės nori skaityti straipsnius, kuriuos parašė savanoriai, naudodamiesi internete pateiktais duomenimis, - sakė kompanijos atstovas. – Mes įsitikinome, kad „Wikipedia“ puslapiai buvo puikūs daugelio istorijų papildymai“. Jis taip pat pridūrė, kad „Wikipedia“ dažnai temą apžvelgia plačiau.

Kompanijos „Google“ bandymas skatinti „Wikipedia“ turinį yra pakankamai naujas: paieškos sistemoje „Wikipedia“ straipsniai ne visada patenka tarp pirmųjų paieškos rezultatų. Tačiau jų naudojimas žinių svetainėje sukėlė daug diskusijų tarp komercinių spaudos leidinių atstovų.

Jau anksčiau laikraščių leidėjai skundėsi, jog „Google“ paieškos tarnyboje arba žinių svetainėje „Google News“ pateikiamos jų straipsnių antraštės bei fragmentai, kuriuos peskaitę lankytojai dažnai nė neužsuka į patį informacijos šaltinį. Taip prarandami reklamos pinigai.

Negana to, ši problema aktuali ir su „Wikipedia“ straipsniais, kuriuos savanoriai rašo remdamiesi kitais internetiniais šaltiniais. Jeigu temos būna aktualijų arba politinės, dažnai remiamasi tais pačiais komerciniais leidiniais ir jų samdomų darbuotojų surinkta informacija. Pavyzdžiui, „Wikipedia“ straipsnyje „Irano prezidento rinkimai 2009 metais“ šį savaitgalį buvo pateikta daugiau nei 200 išnašų į įvairius komercinius naujienų portalų straipsnius, tačiau neabejotinai tik maža skaitytojų dalis juos peržiūri. Tai yra dar vienas įrodymas, kaip leidinių naujienos gali būti greitai sutrumpintos ir naudojamos be kompensacijos.

Iš principo, panašiu būdu dirba naujienų agentūros (Lietuvoje tai yra BNS ir ELTA), tačiau jų parengtas naujienas informaciniai leidiniai gali imti tik už abonimentinį mokestį. Dabar gi, „Wikipedia“ dažnai nemokamai naudojasi ta informacija, kuri vienaip ar kitaip yra kažkieno nupirkta.

Visa tai praslysdavo pro leidėjų akis tol, kol laisvoji enciklopedija nepretendavo į dienos naujienų leidinius. Tačiau dabar kompanijos „Google News“ žingsnis buvo didelis netikėtumas ne tik spaudos atstovams, bet ir „Wikipedijai“.

„Wikimedia Foundation“ atstovas Jay Walsh tvirtino, kad apie tai sužinojo skaitydamas internete. „Kompanija „Google“ pripažįsta, jog „Wikipedia“ tampa šaltiniu, kuriame pateikiama pati naujausia informacija, - sakė jis. – Tai yra kiekvienos dienos enciklopedija“.

Tačiau komerciniams leidiniams vėl tapo labai aktualus klausimas, kaip jie gali kontroliuoti šį reiškinį ir imti mokestį už savo turinį. Be to, reikia nepamiršti, jog „Wikipedia“ negarantuoja informacijos nešališkumo - yra buvę ne vienas atvejis, kuomet medžiaga pateikiama tendencingai arba klaidingai. Vis dėlto jos didžiulis populiarumas verčia iš naujo permąstyti informacijos naudojimo sąlygas internete.

   

Facebook komentarai