„Google“ istorija: nuo nedidelių iliuzijų iki milijardinio pelno

„„Google“ nėra eilinė bendrovė. Nuo pat pradžių neplanavome tokiais būti“, – 2004-iais metais laiške investuotojams rašė jos įkūrėjai Laris Peidžas ir Sergėjus Brinas. Nuo tada bendrovė išaugo iki tikro Behemoto – jos vertė rinkoje siekia 180 mlrd. JAV dolerių, o kiekvieną mėnesį pasirodo bendrovės pranešimai spaudai apie naujai įsigytas bendroves.

Praeitais metais pasaulį sudrebino žinia, kad „Google“ ketina vėjo energija aprūpinti visą rytinę JAV pakrantę. Šiais metais pasaulį apskriejo žinia apie „Motorola Mobility“ įsigijimą, kuri įkurta dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Ar teisinga vis dar „Google“ laikyti bendrove, savo veiklą vykdančią internete? Vargu. Kita vertus, kompanija vis dar priklausoma nuo savo paieškos sistemos, kuri sugeneruoja apie 95 % apyvartos bei grynojo pelno.

Plėtra, plėtra ir dar kartą plėtra

Didžioji dalis „Google“ plėtros yra organiška, t. y. kylanti iš savo pačių išteklių. Tačiau pastaruoju metu kompanija vis dažniau įsigyja kitas sėkmingas bendroves ir taip stiprina savo padėtį rinkoje. Viskas prasidėjo 2006 m., kai už tuomet įspūdingą 1,7 mlrd. JAV dolerių sumą buvo įsigytas vaizdelių įkėlimo „YouTube“ portalas. Kitais metais už didžiausią internetinės reklamos tinklą „DoubleClick“ nepagailėta 3,1 mlrd. JAV dolerių.

Visa tai kompaniją pavertė didžiule jėga, su kuria reikia skaitytis. Nepaisant to, „Google“ susiduria ir artimiausiu metu vis labiau susidurs su dviem problemomis. Visų pirma, antimonopolinės institucijos, kurios jau dabar atidžiai seka kiekvieną „Google“ žingsnį. Galimas daiktas, kad „Google“ manipuliuoja savo turima paieškos sistema ir lankytojus nukreipia į sau patogius tinklalapius.

Antrasis iššūkis yra nauji plėtros šaltiniai. Nepaisant naujų pirkinių, „Google“ vis dar priklausoma nuo savo paieškos sistemos, ką paminėjome straipsnio pradžioje. Investuotojai sako, jog „Google“ ištiks „Microsoft“ likimas, kuri buvo priklausoma nuo „Windows“ ir „Office“ programinės įrangos.

Didžioji internetinė siena

Socialinis tinklas „Facebook“ ir elektronikos įrenginių gamintoja „Apple“ imasi pati kaupti informaciją apie vartotojus, kuri neprieinama net „Google“ paieškos sistemai. Tokia tendencija netiesiogiai kenkia pagrindiniam „Google“ verslui – paieškos sistemai. „Prieš keletą metų būčiau pasakęs, jog tai nėra problema. Tačiau dabar sakau – tai daugiau nei problema, tai tikra grėsmė“, – atvirauja „Google“ valdybos pirmininkas, Erikas Šmidtas.

Ir šią grėsmę kelia ne tik minėtos bendrovės. Atsiranda vis daugiau žiniasklaidos koncernų, kurie nebenori, jog jų tekstai būtų pasiekiami per „Google“ paieškos sistemą. Tam, kad užkirstų kelią interneto gigantui, šios bendrovės pasiryžusios varžytis ir teismuose. Atrodo, kad Lario Peidžo pradinę svajonę „parsisiųsti internetą“ (nuo kurios ir prasidėjo paieškos sistemos kūrimas) gali tekti keisti.

Problemos viduje ir galimybės išorėje

Pastaruoju metu „Google“ patiria nemažai problemų įmonės viduje. Bendrovė prarado nemažai puikių darbuotojų, pvz. Omarą Hamou, mobiliosios reklamos tinklo „AdMob“ įkūrėją ar Larsą Rasmuseną, išėjusį dirbti į „Facebook“. Anot jo, „Google“ tapo sunku užbaigti pradėtus darbus dėl esančios biurokratijos. „Google“ bendrovėje šiuo metu dirba 23 tūkst. darbuotojų.

Ar tai žymi kompanijos pabaigos pradžią? Tiesa ta, jog prieš 3-4 metus bendrovė augdavo 50%, o kartais ir daugiau. Paskutiniais metais augimas tebuvo vos 9%, tačiau ir tai yra daug, prisiminus neseniai praūžusią finansų krizę. „Google“ neturėtų tapti (bent jau artimiausius 3-5 metus) „praeities“ bendrove. Juolab, kad internetinė reklama dar nepasiekė savo viršūnės, o šioje rinkoje „Google“ karaliauja.

Taip pat reikėtų prisiminti mobilųjį internetą ir operacinę sistemą „Android“. Šį produktą „Google“ mobiliųjų telefonų gamintojams dalina veltui, tačiau, naudojantis ja, pristato visą eilę savo kitų paslaugų bei produktų. „Android“ praktiškai nuo nulio vos per kelis metus tapo antra pagal dydį rinkoje mobiliųjų telefonų platforma (žr. pirmąjį grafiką), atsilikdama tik nuo „Apple iOS“. Taip pat nereikėtų pamiršti populiariosios „Chrome“ naršyklės, kurią vis dažniau pasirenka nešiojamų kompiuterių gamintojai.

Didžiausias dėmesys – mobiliesiems telefonams

Kompanija mato didžiules perspektyvas mobiliųjų telefonų rinkoje. Išmanieji telefonai atveria daugybę galimybių kompanijoms, turinčioms reikiamų išteklių, taip pat ir finansinių. Kaip pavyzdį galėtume paminėti paiešką mobiliuosiuose balsu. Tarkim, jūs tariate „atostogos Ispanijoje“ ir telefonas parodo kokį gerą pasiūlymą iš šio krašto.

Dar geriau, mobilusis telefonas žino jūsų buvimo vietą, tad gali pasiūlyti geriausius variantus esančius vos už kelių žingsnių. Toks vartotojų nukreipimas į reikiamą tašką gali duoti papildomų įplaukų „Google“ ir kitoms bendrovėms. Atrodo, „Google“ turi rimtų ketinimų tapti lydere ir šioje srityje. Nepamirškime ir tradicinės reklamos mobiliuose telefonuose. Anot kai kurių šaltinių, internetinės reklamos rinka šiais metais pasieks 1 mlrd. JAV dolerių. Neblogas laimikis.

Vietoj pabaigos

Visa tai rodo, jog tas „Google“ priklausymas vos nuo vieno dalyko – paieškos sistemos – atveria dar daugiau galimybių. Ne viena bendrovė Silicio slėnyje norėtų turėti tokią priklausomybę. Vien tik finansinis stabilumas nepadės kompanijai išlaikyti lyderės pozicijos ir ateityje. Reikės kūrybingumo, originalumo ir daug daug energijos.

Tokie projektai, kaip vėjo energetika, akivaizdžiai nukreipti ilgalaikės perspektyvos linkme. „Google“ jos darbuotojai mėgsta todėl, kad kompanijos tikslas yra sukurti kažką išties vertingo vartotojams. „Ambicija yra labai svarbi mūsų kultūros dalis. Tai, kokiais eksperimentais galite užsiimti pas mus, negali pasiūlyti nė viena mokslo labaratorija planetoje“, – teigia Sergėjus Brinas, vienas „Google“ įkūrėjų ir savininkų.

   

Facebook komentarai