Įtampa aukščiausiame lygyje: Ukraina ir Rusija paskelbė karinę parengtį

Karinę galią Kryme demonstruojanti Rusija atsisako ir tiesioginių konsultacijų su Ukraina, ir trišalių konsultacijų su JAV bei Jungtine Karalyste, kurias krizės atveju numato tarptautiniai susitarimai.

Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Daščica šeštadienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Pasak Lietuvos ministro, pirmadienį dėl situacijos Kryme bus šaukiamas NATO Tarybos posėdis, taip pat greičiausiai jau pirmadienį Briuselyje vyks neeilinis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis. Lietuva savo ruožtu ragina Rusiją pradėti kalbėtis su Ukrainos valdžia.

„Su Ukrainos ministru palaikom nuolatinį ryšį. Jis informavo, kad Rusija toliau neina į kontaktą, neatsiliepia į jų raginimus konsultuotis pagal dvišalę sutartį tarp Rusijos ir Ukrainos. Nes kuomet yra krizė kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis neatidėliotinų konsultacijų. Ministras taip pat informavo, kad Rusija atsisakė dalyvauti trišalėse konsultacijose, kuomet buvo priimtas 1994 metais Budapešto memorandumas ir Jungtinė Karalystė, JAV ir Rusija prisiėmė garanto vaidmenį, garantuojant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Tai šiame kontekste ukrainiečiai norėjo konsultuotis, bet, pasak ministro A.Daščicos, Rusija atsisakė tą daryti“, - BNS šeštadienį sakė L.Linkevičius.

Anot jo, Ukrainos diplomatijos vadovas taip pat patvirtino, jog karinė pajėgos, technika, dislokuota ir judanti visoje Krymo teritorijoje priklauso Rusijos ginkluotoms pajėgoms, nors Maskva oficialiai tai neigė.

„Ministras patvirtino, kad karinės struktūros, šarvuočiai, kurie važinėja po Krymą, kalbama ne tik prie Sevastopolyje esančią jūrų pajėgų bazę, bet ir apskritai visą Krymo teritoriją, priklauso Rusijos ginkluotoms pajėgoms ir paneigė oficialius Rusijos pranešimus, kad ten yra struktūros nežinia kokios. Aišku, kad jos priklauso Rusijos ginkluotom pajėgoms“, - teigė L.Linkevičius.

Anot jo, A.Daščisa taip pat patvirtino, jog vienintelė išeitis šioje situacijoje - tarptautinė stebėtojų misija, kuroje dalyvautų ESBO, Europos Taryba, kitos tarptautinės organizacijos, galinčios padėti susikalbėti bei įnešti stabilumo ir konstruktyvumo.

Ukrainos ministras taip pat dėkojo Lietuvai, paskutinę pirmininkavimo dieną inicijavusiai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį dėl padėties Ukainoje. L.Linkevičius teigia savo ruožtu dėkojantis JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) už jo asmeninį aktyvumą sprendžiant krizę.

Per pirmąjį naujosios vyriausybės posėdį šeštadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas teigė, kad padėties destabilizavimas Kryme yra Rusijos interesas, nes ji nori nukreipti turistus iš Krymo į Sočį, praneša „Ukrinform“.

„Po Olimpinių žaidynių viešbučiai Sočyje bus tušti. Viskas yra daroma tam, kad būtų pakenkta turizmo sezonui Kryme, kad būtų nukreipti turistų srautai į Sočį“, - sakė A. Jaceniukas.

Anot premjero, jei „Rusija ir toliau leis ginkluotai kariuomenei vaikščioti autonominėje teritorijoje, atostogų sezonas bus sužlugdytas“.

Vokietija prašo Rusijos paaiškinimų dėl „aštrios“ padėties Kryme

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį perspėjo, kad kelių pastarųjų valandų įvykiai Ukrainoje yra pavojingi, ir paragino Rusiją paaiškinti savo ketinimus, kai Maskva dislokavo savo karius Krymo regione.

„Padėtis, ypač Kryme, aiškiai paaštrėjo. Kad ir kas lieja daugiau alyvos į ugnį – žodžiais arba veiksmais – jie sąmoningai siekia tolesnio padėties eskalavimo, – pabrėžė jis. – Viskas, ką Rusija daro Kryme, turi atitikti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, taip pat sutartis dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno.“

„Raginame Rusijos vyriausybę (laikytis) savo viešų pareiškimų dėl tos (padėties). Tai taip pat reiškia, kad Rusija turėtų nedelsiant užtikrinti visišką skaidrumą dėl savo pajėgų judėjimo Kryme, taip pat dėl (tų veiksmų) tikslų ir ketinimų“, – pridūrė F.W. Steinmeieris.

Rusijos sprendimai kelia „potencialiai pražūtingą grėsmę“ Ukrainai, sako Britanija

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) šeštadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai, ypač parlamento leidimas pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kelia „potencialiai pražūtingą grėsmę“ tos šalies suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.

W.Hague'as sakė, kad kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir paragino imtis priemonių, kad būtų sumažinta įtampa. Jis taip pat iškvietė Rusijos ambasadorių Londone, kad informuotų jį apie Britanijos susirūpinimą.

„Esu giliai susirūpinęs dėl įtampos eskalavimo Ukrainoje ir Rusijos parlamento sprendimas leisti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje prieš Ukrainos vyriausybės valią, – sakoma W.Hague'o pranešime. – Mes smerkiame bet kokią agresiją prieš Ukrainą.“

Diplomatijos vadovas taip pat patarė visiems Britanijos piliečiams nedelsiant palikti Krymą visomis įmanomomis priemonėmis.

Obama įspėja Rusiją dėl intervencijos Ukrainoje

JAV prezidentas Barakas Obama įspėjo Rusiją, kad bet kokia karinė intervencija Ukrainoje turės pasekmių, praneša BBC.

B. Obama išreiškė savo didelį nerimą dėl pranešimų apie Rusijos karinius žingsnių šalyje.

Kalbėdamas iš Baltųjų rūmų, B. Obama pagyrė Ukrainos laikinąją vyriausybę už „susivaldymą“.

„Bet koks Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, kuris yra ne Ukrainos, Rusijos ar Europos interesas, bus destabilizuojantis“, - sakė B.Obama.

„Tai reikštų didelį kišimąsi į klausimus, kurie turi būti nustatyti Ukrainos žmonių. Tai būtų akivaizdus Rusijos įsipareigojimų gerbti nepriklausomybę, suverenitetą, Ukrainos sienas ir tarptautinius įstatymus pažeidimas“, - sakė B.Obama, pridurdamas, kad, praėjus vos kelioms dienos po Olimpinių žaidynių, tai paskatintų viso pasaulio tautų pasmerkimą.

B. Obama teigė, kad JAV buvo pasiruošusios bendradarbiauti su tarptautine bendruomene tam, kad bet kokia karinė intervencija Ukrainoje būtų užkirsta. Prezidentas neatskleidė, koks galėtų būti JAV atsakas.

Rusija ragina Kijevą nekaitinti situacijos Kryme

Rusijoje itin nerimaujama dėl pastarųjų įvykių Kryme, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).

„Naktį į kovo 1-ąją nežinomi ginkluoti žmonės, atsiųsti iš Kijevo, mėgino užimti Krymo autonominės respublikos Vidaus reikalų ministerijos pastatą“, – sakoma Rusijos URM pranešime, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.

„Per šią klastingą provokaciją yra nukentėjusiųjų, – tęsiama pranešime. – Ryžtingais savigynos būrių veiksmais pavyko sutrukdyti užgrobti VRM pastatą. Tai patvirtina žinomų politinių sluoksnių Kijeve siekį destabilizuoti padėtį pusiasalyje“.

„Raginame tuos, kurie duoda panašius įsakymus iš Kijevo, santūrumo. Laikome, kad ir taip jau įtemptos padėties Kryme kurstymas yra itin neatsakingas“, – nurodė Rusijos URM.

Putinui leista naudoti kariuomenę Ukrainos teritorijoje

Tuo pačiu Rusijos Federacijos Taryba šeštadienį patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir kariškius.

„Dėl Ukrainoje susiklosčiusios nepaprastosios padėties keliamo pavojaus Rusijos Federacijos piliečiams, mūsų tėvynainiams, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio kontingento, dislokuojamo Ukrainos teritorijoje (Krymo autonominėje respublikoje) pagal tarptautinę sutartį, pagal Rusijos Federacijos konstitucijos 102-ojo straipsnio 1-osios dalies „g“ punktą pateikiu Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota visuomeninė politinė padėtis toje šalyje“, – sakoma patenkintame dokumente.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nepriėmė sprendimų dėl ginkluotųjų pajėgų pasiuntimo į Ukrainą, taip pat dėl pasiūlymo atšaukti Rusijos ambasadorių iš Jungtinių Valstijų, šeštadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Aišku, jis priims tuos sprendimus, atsižvelgdamas, kaip vystysis padėtis. Norisi tikėtis, kad padėtis nesivystys ta kryptimi, kuria vystosi dabar - tai yra įtampos didinimo kryptimi, didinant grėsmę rusams Krymo pusiasalyje“, - D.Peskovas sakė televizijai „Rossija 24“.

Ukraina skelbia kovinę parengtį

Oleksandras Turčynovas, Ukrainos Aukšiausiosios Rados pirmininkas ir laikinasis prezidentas po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio pranešė, kad Ukrainos kariuomenei išduotas nurodymas pasirengti kovai.

„Daviau įsakymą, atsižvelgiant į galimą agresiją, karinėms pajėgoms užimti kovinę parengtį“, – sakė Turčynovas, skelbia „Unian“.

Pasak jo, sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų ir strateginės infrastruktūros apsauga.

Ponas Turčynovas Rusijos šiandieninius veiksmus sankcionuojant invaziją į Ukrainą pavadino „agresija be pagrindo“. Jis dar kartą pakartojo, kad Rusijos kalbos apie pažeidžiamas rusų ir rusakalbių teises yra melagingos.

Laikinasis prezidentas ragino ukrainiečius laikytis ramybės ir tvarkos, pasitikėti valstybe, būti vieningus, vengti provokacijų.

Laikinasis Ukrainos prezidentas ir Aukščiausiosios Rados vadovas Oleksandras Turčynovas šeštadienį kalbėjosi su Sergejumi Naryškinu, Rusijos Dūmos pirmininku.

Pokalbio metu p. Turčynovas išgirdo, kad Rusija pasirengusi karinei agresijai, jei Ukraina „prieš taikius gyventojus Kryme ir Rytuose panaudos jėgą“.

„Mes nenaudojome ir neplanuojame naudoti jėgos prieš piliečius, nors Rusijos pusė šiandien smarkiai provokuoja karinio scenarijaus vystymąsi, kad visiškai destabilizuotų Ukrainą“, – išplatintame pranešime teigia p. Turčynovas.

Pasak jo, bet koks ginklų ir jėgos prieš piliečius panaudojimas yra specialiai parengtos provokacijos, kuriomis ir siekiama pateisinti Rusijos agresiją.

Arsenijus Jaceniukas, Ukrainos premjeras, teigė, kad telefoninio pokalbio metu su Rusijos kolega Dmitrijumi Medvedevu buo patikintas, jog Rusijos sprendimas – tik galimybė, o veiksmų kol kas nesiimama.

„Rusijos pusė užtikrino mane, kad nuspręsta ne dėl įsiveržimo į Ukrainos teritoriją, o dėl tokios galimybės“, – p. Jaceniukas sakė per spaudos konferenciją, skelbia „Unian“.

Premjeras teigė šiandien taip pat bendravęs su partneriais Europoje ir Amerikoje.

Ankstinamas referendumas

Šeštadienio ryte pasirodė informacija, jog Rusijos referendumas dėl Krymo autonomijos patobulinimo perkeliamas iš gegužės į kovo pabaigą.

Kaip rašo RIA-Novosti, tai patvirtinoKrymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas.

„Dėl susidariusios situacijos Kryme atsirado būtinybė paspartinti referendumo dėl Krymo autonominės respublikos statuso ir galiojimų patobulinimo laiką. Nuspręsta jį surengti kovo 30 dieną“, – teigė S.Aksionovas.

Be to, Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas pareiškė priėmęs sprendimą laikinai perimti tiesioginį vadovavimą jėgos struktūrų susivienijimams ir daliniams.

Krymo vyriausybės vadovas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paprašė suteikti pagalbą taikai ir ramybei palaikyti Krymo teritorijoje.

Gynybos ekspertas: Ukrainos kariuomenė nėra silpna ir gali visapusiškai gintis

Rusijos Federacijos Tarybai šeštadienį patenkinus prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir toje šalyje dislokuoti Rusijos karinį kontingentą, o pastarajam šalyje paskelbus karinę parengtį imta svarstyti, kas atsitiktų, jei tarp Ukrainos ir Rusijos prasidėtų realūs karo veiksmai.

Viešojoje erdvėje ganėtinai skeptiškai vertinamos Ukrainos kariuomenės galimybės pasipriešinti Rusijos pajėgoms, manoma, jog be pagalbos iš šalies Rusija gana lengvai laimėtų ne vieną mūšį.

Gynybos politikos eksperto Aleksandro Matonio teigimu, Ukrainos kariuomenė tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti silpna, tačiau ji tikrai visapusiška ir galinti priešintis.

„Ukrainos kariuomenė siekia maždaug 150 tūkst. karių, yra pakankamai gerai organizuota pagal tradicinę hierarchiją. Tai reiškia, jog ji turi sausumos, vandens bei oro pajėgas. Taip, ji dydžiu gal ir neprilygsta Rusijos, tačiau nėra silpna“, – teigė ekspertas.

A. Matonis iškėlė kitą klausimą, ar kariuomenė vykdytų naujosios valdžios įsakymus, nes kyla klausimas, ar ji šiai tapo lojali.

„Klausimas, ar ta kariuomenė lojali ir paklus naujai Ukrainos valdžiai. Dar nėra aišku, kokia yra dabartinė Ukrainos karių moralė, o tai mūšiuose tikrai svarbu. Visa tai susideda į bendrą kariuomenės vaizdą...“, – pabrėžė gynybos politikos ekspertas.

Viešumoje pasigirdusius teiginiams, esą Ukrainos kariuomenė prastai finansuojama, o kartais kariams neužtenka kokybiškų maisto produktų, gynybos ekspertas teigė, kad tai dar nereiškia, jog mūšio sąlygomis ukrainiečiai būtų silpni ir juos Rusijos kariuomenės daliniai nušluotų.

„Nepaisant to, kad Ukrainos kariuomenė gauna vos 2 mlrd. dolerių per metus, bet finansavimas neatspindi to, kas vyksta taikos sąlygomis. Karas viską pakeičia“, – apie Ukrainos kariuomenės galimybes LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo A.Matonis.

   

Facebook komentarai