Įtariama, kad Vakarai pražiopsojo Irano slaptąją kosminę programą (Video)

Prieš savaitę sėkmingai į orbitą iškeltas pirmasis Irano palydovas sukėlė įtarimų, kad šios šalies kosminė programa yra kur kas toliau pažengusi, nei manyta.

Pasak ekspertų, jei Iranas įvaldė pažangią dviejų pakopų raketų nešėjų technologiją, neilgai trukus jis gali iškelti į kosmosą žmogų – ir pradėti gamintis tarpžemynines balistines raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus.

Pirmasis Irane pagamintos raketos nešėjos su dirbtiniu Žemės palydovu paleidimas šios šalies kosminės programos raidą stebinčius specialistus privertė spėlioti, kaip iraniečiams pavyko tai padaryti. Ar palydovą iškėlė palyginti negalinga raketa, balansuojanti ties savo galimybių riba, o gal Iranas vykdo slaptą kosminę programą ir niekieno nepastebėtas jau sukūrė kur kas galingesnę raketą nešėją? – klausia „New Scientist“. Pasak leidinio, nuo atsakymo priklausys, kada ši šalis pasieks oficialiai iškeltą tikslą pasiųsti žmogų į kosmosą.

„Omid“ („Viltis“) pavadintą palydovą vasario 2 dieną į orbitą iškėlė Irane pagaminta raketa nešėja „Safir-2“ („Pasiuntinys“). Pasak oficialių Irano šaltinių, šis palydovas sveria 25 kilogramus, yra 40 cm kraštinės kubo formos, jame įrengta radijo ryšio aparatūra.

Užsienio valstybių kosmoso stebėjimo stotys ir astronomai mėgėjai nuo pat palydovo iškėlimo pradžios seka jo judėjimą sąlyginai žemoje 245 – 371 km aukščio orbitoje. Manoma, kad po kelių savaičių ar mėnesių dėl Žemės atmosferos poveikio „Omid“ orbita pradės žemėti.

Iš pradžių buvo manyta, kad „Safir-2“ yra surinkta iš dviejų sąlyginai negalingų skystąjį kurą naudojančių raketų, kurias turi Iranas. Ant dviejų tokių viena su kita sujungtų raketų galėtų būti pritvirtinta trečioji, varoma kietuoju kuru, kuri, specialistų manymu, galėtų iškelti į orbitą nedidelio svorio palydovą.

Tačiau dabar daugėja įrodymų, kad palydovą į orbitą išvedusi Irano raketa nešėja galėjo būti galingesnė, nei raketa „Safir-2“. „Omid“ stebintys astronomai mėgėjai praneša, kad paskutinioji raketos pakopa, kuri taip pat skrieja orbitoje, yra kur kas ryškesnė, nei pats palydovas. Tai leidžia manyti, kad ji yra pernelyg didelė, jog galėtų būti trečioji sąlyginai negalingos raketos nešėjos pakopa, pastebi „New Scientist“.

Masačusetso technologijos instituto (JAV) analitikas daktaras Geoffrey Fordenas, kurio specializacija – užsienio šalių raketinių technologijų tyrimai, yra vienas iš ekspertų, manančių, jog iš tikrųjų „Safir-2“ galėjo būti dviejų pakopų raketa nešėja. Tačiau antroji jos pakopa esą buvusi kur kas galingesnė, nei bet kokia ekspertams iki šiol žinoma Irano raketa. Tokią keliamąją galią galėtų suteikti skystą deguonį naudojanti kriogeninė kuro sistema.

Jei tai tiesa, šis faktas turėtų „rimtų pasekmių“ Teheranui siekiant užsibrėžto tikslo – pasiųsti į kosmosą savo astronautus. Irano Aerokosminės pramonės organizacijos vadovo Reza Taghipouro teigimu, šalis tikisi tai padaryti iki 2021 metų.

„Jeigu jie panaudojo trijų pakopų raketą, nėra jokių galimybių artimiausiu metu iškelti į orbitą pilotuojamą laivą, – teigia G. Fordenas. – Tačiau jeigu ji buvo dvipakopė, tai jie gana greitai galės pradėti suborbitinius skrydžius“.

Pasak eksperto, atsakymas paaiškės stebint galutinius orbitos parametrus, nes objektų dydį galima apskaičiuoti dėl sąveikos su atmosfera mažėjančio jų greičio.

Kaip bebūtų, sėkmingas „Omid“ paleidimas dar labiau sustiprino šalių, manančių, kad Iranas bando pasigaminti branduolinį ginklą, susirūpinimą. Raketa, galinti iškelti į orbitą kelias dešimtis kilogramų sveriantį palydovą, yra tinkama branduoliniams užtaisams, sveriantiems kelis šimtus kilogramų, gabenti. Į tokios raketos veikimo spindulį patenka ir Vakarų Europa, pastebi „New Scientist“.

„Kosmines programas vykdančioms šalims būtų labai sunku kelti klausimą, kad Iranas neturi suverenios teisės plėtoti raketų nešėjų technologijas, – leidiniui sakė JAV Karinio jūrų laivyno koledžo daktarė, knygos „Kosmosas kaip strateginis aktyvas“ autorė Joana Johnson-Freese. – Jų noras kurti nuosavą palydovų sistemą siekiant ekonominės naudos ir prestižo yra visiškai teisėtas, tačiau kartu tai suteikia ir papildomą karinio pritaikymo galimybę“, – sakė ji komentuodama Irano kosminę programą.

Vakar oficialūs Irano atstovai pareiškė, kad po sėkmingo pirmojo palydovo paleidimo jau ruošiami keturi nauji palydovai. Irano Ryšių ir informacijos technologijų ministro Mohammado Soleymani teigimu, išsamesnė informacija apie juos bus atskleista tik „baigiamajame pasiruošimo etape“. Pasak ministro, bus siekiama padidinti naujų palydovų svorį ir numatytų orbitų aukštį.

   

Facebook komentarai