Itin aktuali prognozė lietuviams: įvardijo ligą, kuri iki 2020 lems daugiausiai mirčių

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad iki 2020 m. labiausiai paplitusia ir daugiausia mirčių lemiančia liga taps depresija. Prognozė ypač aktuali lietuviams – mūsų šalis, pagal suvartojamą antidepresantų kiekį, jau dabar yra antroji Europos Sąjungoje, o nuo 2000 m. iki dabar susirgimų skaičius išaugo dvigubai.

Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą, jo ritmą, pradėti sveikai maitintis – į mitybos racioną įtraukti laimės hormono išsiskyrimą skatinančius maisto produktus: paukštieną, žuvį ar liesą jautieną.

„Depresija nėra tik laikinas negalavimas – tai liga, kurią būtina gydyti, todėl itin svarbu sekti savo nuotaikų bei mąstymo pokyčius ir pastebėjus tokius simptomus, kaip nuolat kamuojantis liūdesys ar kitos neigiamos emocijos, kreiptis pagalbos į specialistus, – teigia psichologė Asta Petrulienė. – Kuo anksčiau pastebima depresija ar jos apraiškos, tuo paprasčiau išvengti sunkios ligos bei gydymo vaistais.“ Pasak specialistės, viena iš depresijos priežasčių yra serotonino, biologiškai veiklios medžiagos, veikiančios centrinėje nervų sistemoje, trūkumas.

Su maistu gaunama aminorūgštis triptofanas skatina serotonino gamybą organizme, tad žmonėms, linkusiems į depresiją rekomenduojama į mitybos racioną įtraukti triptofano turinčių produktų. Vienas tokių – liesa paukštiena. Pavyzdžiui, vištiena, valgoma be odelės ar naminiame sultinyje, veikia kaip natūralus antidepresantas. Be to, joje yra vitamino B12, kuris yra ne tik depresijos, bet ir nemigos priešas. Kitos rūšies paukštiena, liesa jautiena ar žuvis taip pat skatina serotonino gamybą organizme. Be mėsos į valgiaraštį reikėtų įtraukti ir riešutus, lapines daržoves bei juodąjį šokoladą. Taip pat, reikėtų nepamiršti ir skysčių, ypač vandens, arbatos ir kavos, kurios teigiamas efektas nors ir nėra ilgalaikis, tačiau neginčijamas.

Pasak specialistų, idealus dienos valgiaraštis galėtų atrodyti taip: pusryčiams – neskaldytų grūdų duonos ir vištienos krūtinėlės sumuštinis, nedidelis puodelis kavos ir sauja riešutų, pietums – lašišos ar kitos, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčios, žuvies kepsnys su rudaisiais ryžiais ir špinatų salotomis bei žaliąja arbata, o vakarienei – žolelių arbata, salotos ir apelsinas. Angliavandeniai taip pat skatina laimės hormonų gamybą, tad vienas kitas gabalėlis šokolado nepakenks, tačiau saldumynus rekomenduojama keisti uogomis ar javiniais batonėliais. Be abejo, savaitės valgiaraštyje maisto produktai turėtų varijuoti, be to, laikytis griežtų mitybos taisyklių nerekomenduoja net dietologai. Valgymas per prievartą ar nemėgstamų produktų įtraukimas į valgiaraštį ne tik neatneš naudos, bet kai kuriais atvejais net paskatins depresijos progresą.

Sveikai besimaitinantis žmogus neturėtų pamiršti ir kitų, gyvenimo kokybę lemiančių, veiksmų – aktyvaus laisvalaikio, mėgstamos veiklos ar socialinių ryšių. Vis dėlto, depresija – sunki liga, kurią ne visuomet įmanoma įveikti pačiam, todėl jeigu nerimas, susierzinimas, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos neapleidžia bent 2-3 savaites, rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą.

   

Facebook komentarai