Įvertintos Lietuvos dešimtokų žinios: vaizdas tragiškas

„Gėda“, – taip situaciją kai kuriose pagrindinėse mokyklose įvardijo žurnalo „Reitingai“ atstovai, pirmą kartą atlikę šių įstaigų tyrimą.

Žurnalo kūrėjų teigimu, jei tėvai žinotų, koks žemas kai kurių pagrindinių Lietuvos mokyklų lygis, į tokias tikriausiai nebeleistų savo vaikų – beveik trečdalyje Lietuvos pagrindinių mokyklų vaikai neįgyja matematikos pagrindų ir nepasiekia net patenkinamo lygmens.

Jų pateikiami praėjusių metų duomenys – iškalbingi. Nors išvadas daryti anksti, galima įtarti, kad panašiai situacija atrodys ir po šių metų PUPP, kurį dešimtokai laikė dar antradienį, kadangi esminių pokyčių NEC nemato jau ketverius metus.

Pavyzdžiui, Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo (PUPP) visų dešimtokų rezultatų vidurkis – 1,67. Toks pat vidurkis ir Ukmergės „Šilo“ pagrindinėje mokykloje.

Nė 2 vidurkio šioje srityje nepasiekė ir Elektrėnų „Ažuolynų“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos sav. Jungėnų pagrindinės mokyklos, Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos dešimtokai.

Nė vienas iš mokyklos negavo didesnio balo nė 5

NEC duomenimis, bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš PUPP gavo 23,3 proc. dešimtokų. Bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59. Lietuvių kalbos – 6,33.

Ne ką geresnė situacija ir profesinio rengimo centruose. Pavyzdžiui, Marijampolės profesinio rengimo centre matematikos PUPP laikė 62 žmonės, o jų pažymių vidurkis – vos 1,58. Nė vienas iš 60-ies moksleivių čia negavo didesnio balo nei 5. Tuo metu Kretingos suaugusiujų ir jaunimo mokymo centro dešimtokų lietuvių PUPP vidurkis – 3,24 balo. Šioje mokslo įstaigoje šį testą laikė 21 asmuo.

Gali kilti dvejonių – tai tik mokymo centrai, tačiau daugumo progimnazijų, pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų rezultatai – vos geresni. Pavyzdžiui Panevėžio Ąžuolo progimnazijoje visų PUPP laikiusių dešimtokų (22) lietuvių k. dalyko vidurkis – 3,59. Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos dešimtokų (37) matematikos PUPP vidurkis – 2,78.

Didžiausia gėda – bendrasis ugdymas

„Liūdesys, bet permainų pradinėse mokyklose, progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose yra gerokai mažiau nei aukštojo mokslo srityje. Jei vertintume pastaruosius penkerius metus, daugiausiai permainų įvyko profesinėse mokyklose. Bendrasis ugdymas yra apleistas. Kalbant apie progimnazijas, pagrindines mokyklas, ten visiškai liūdesys. Jei žvelgsime į pavyzdines šalis švietimo srityje, Suomiją, Daniją, ten stengiamasi, kad mokyklos būtų panašaus lygio. Pas mus skirtumai nesuvokiami. Nebe kartais, o dešimtimis skaičiuojami. Kaip dangus ir žemė skiriasi mokyklos ir tie skirtumai kasmet, kas yra liūdniausia, vis auga“, – pastebėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jis aiškino, kad iš 1200 Lietuvoje esančių mokyklų net 400 – pagrindinės.

„Kai kuriose jų vyksta nesuvokiami dalykai. 40-yje pagrindinių mokyklų visų dešimtokų PUPP rezultatų vidurkis nesiekia nė 4 balų 10-ies balų sistemoje. Tai absoliučiai apgailėtina. Tai reiškia, kad tu gali neiti į mokyklą, ten miegoti, valgyti... Vaikai ten nesimoko“, – patikino jis.

Vadina ne mokyklomis, o gėdomis

G. Sarafinas pats pasakojo rengdamas žurnalą aplankęs keliasdešimt mokyklų, su dalies jų atstovais kalbėjęs ir telefonu.

„Specialiai skambinome į tas mokyklas, klausėme, kas pas Jus vyksta, gal meteoritas nukrito, gal mokytojų neturite. Ne, sako, normalu viskas: mokytojų turime, klasė normali. Tačiau ar galime sakyti „normalu“, kai vaikų rezultatai yra tokie beviltiški? Man susidaro įspūdis, kad ant tokių mokyklų turėtų būti iškaba ne „Mokykla“, o „Gėda“, „Liūdesys“. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis tėvai, kurie veda savo vaikus į tokias mokyklas?“, – retoriškai klausė jis.

G. Sarafinas sakė negalintis suprasti tokių mokyklų vadovų kalbų, esą reikėtų įvertinti ir socialinį kontekstą, juos supančią aplinką.

„Tuomet prisimenu tarpukarį, kai vaikai dešimtis kilometrų brisdavo pėsčiomis iki mokyklų ir pasiekdavo tiek, kad tapdavo puikūs mokiniai, mokslininkai“, – priminė jis.

Nežino, kas gali padėti

G. Sarafinas tap pat stebėjosi, kaip tokios mokyklos nesugeba surasti nė vieno vaiko, kuris sugebėtų perlipti 4 balo ribą.

„Negi sunku 3-5 vaikus iš 30-ies gerai išmokyti? Juk tokiose mokyklose dirbama kone individualiai, nes klasės yra labai mažos. Toks liūdesys apima.

Dar svarbu pastebėti, kad tokios mokyklos labai vengia visokių patikrinimų. Jos nenori būti lyginamos nei mūsų, nei egzaminų centro. Jos nenori, kad apie jų broką sužinotų tėvai, švietimo skyriai, centrai, ministerija. Jos nori plaukti pasroviui. Ir dauguma jau taip nuplaukusios, į tokias pelkes, kad nebežinau, kas gali jas iš jų ištraukti“, – pripažino G. Sarafinas.

Duobė Kalvarijos sav. – dešimtokų vidurkis nesiekia 4

Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė aiškino taip pat pastebėjusi, kad tokios mokyklos labai pyksta dėl reitingų, aiškina, kad joms turėtų būti būti taikomos išimtys.

„Mes galime ignoruoti reitingus, bet keliamos ugdymo kokybės problemos iš tiesų yra ir jų ignoruoti jau negalime. Lietuvoje yra ne tik mokyklų, bet ir savivaldybė, Kalvarijos, kurioje dešimtokų PUPP rezultatų vidurkis matematikoje – mažesnis nei 4“, – aiškino ji.

   

Facebook komentarai