Izoliuotas protonas atskleidė savo magnetines paslaptis

Mokslininkai iš atomo struktūros išskirtą protoną „įkalbėjo“ pademonstruoti savo magnetinius sugebėjimus – savybes, kurios atvertų platesnes galimybes tyrinėjant antimedžiagos ypatumus.

Daugelis subatominių dalelių veikia nelyginant mažyčiai magnetai, kurių galingumas apsprendžia vadinamąjį jų g-faktorių (angl. k. – „g-factor“). Ankstesni mėginimai išmatuoti protono g-faktorių nebuvo tikslūs, nes buvo ribojami orbitomis skriejančių elektronų, kurie maskuoja protono savybes.

Mainco universiteto (Vokietija) fizikams, vadovaujamiems Jocheno Valco (Jochen Walz), pavyko izoliuoti vieną protoną ir išmatuoti jo g-faktorių. Eksperimento metu mokslininkai elektronais atakavo medžiagos mėginį: susidūrimų metu protonai išsilaisvino, o juos sugaudė naudodami magnetą. Sugautiems protonams tyrėjai leido iš lėto išsisklaidyti, pakol izoliuotoje terpėje iš visų sugautų protonų beliko vienas.

Magnetinis poveikis iššaukia precesiją primenantį vienišo protono svyravimą. Precesijos sukimosi dažnis priklauso nuo protono g-faktoriaus. Eksperimento autoriai tokį dažnį išmatavo radijo bangomis, kurios imdavo keisti protono magnetinę orientaciją tik tada, kai jų dažnis derėdavo su precesijos dažniu. 

Mokslininkų sukurta metodika gali būti sėkmingai taikoma ir matuojant antiprotonų g-faktorių. Manoma, kad antimedžiaga (antimaterija) savybių prasme yra veidrodinis medžiagos (materijos) atspindys, pasižymintis priešingu krūviu. Jei tai tiesa, protonų ir antiprotonų „g-faktoriai“ turėtų būti identiški.

   

Facebook komentarai