J. Bagdonaitė. Į Šiaurę ar į Pietus, arba nacionaliniai Airijos-Ispanijos skirtumai

Taip jau atsitiko gyvenime, kad teko pabūti dviejose lietuvių itin pamėgtose „tėvynėse“ – Airijoje ir Ispanijoje. Teko ne tik pabūti, bet ir pagyventi, pasimokyti, padirbti, pamatyti šalį iš vidaus, susipažinti su vietos tradicijomis bei papročiais, pabendrauti su vietiniais gyventojais – taip sakant, pažinti šalį ir jos dvasią iš vidaus.

Tai kuo gi skiriasi šios abi šalys, ar stereotipai apie jas atitinka tikrovę, ir kodėl vieni renkasi ūkanotąją Airiją, o kiti – saulėtąją Ispaniją?

Vyrai

Atvažiavus į kitą šalį ir šiek tiek apsipratus su skirtumais bei keistenybėmis, pradedi žvalgytis ir į vyriškąją pusę. Tuo labiau, jei esi viena ir ima smaugti nostalgija, kompanijos oi, kaip labai norisi.

Airiai vyrai linksmi, šnekūs, ir visos pažintys dažniausiai prasideda darbe arba baruose. Airių įmonėse labai populiaru organizuoti kolektyvo susiklijavimą: penktadienį po darbo dažnai visi kolegos eina pasėdėti į artimiausią barą, išlenkti po bokalą ir pasišnekėti. Aišku, kadangi penktadienio vakaras, tas bokalas paprastai pakeičiamas kitu, tas dar kitu, po to einama užvalgyti, o tada į diskoteką, taip ir susibendraujama. Baruose vyrai nebijo užkalbinti, bendrauja noriai ir daug, tačiau atvykusioms merginoms tenka priprasti, kad Airijoje moteris visur susimoka už save, praūžus feministinėms bangoms duris čia teks atsidaryti pačioms, pačiai apsivilkti paltą ir prisistumti kėdę. Bet yra ir kita medalio pusė – airis vyras niekada nesitikės rasti viską išplauta-išvalyta-išlyginta-valgyt pagaminta, o pats mielai tuos darbus pasidalins su savo moteriškaite, net neįtardamas, kad gali būti ir kitaip.

Ispanai vyrai, taip pat linksmi, bet labai jau šnekūs. Teks priprasti ir per daug nenustebti, kad dažnas ispanas, kad ir kokio amžiaus bebūtų, vis dar gyvena su mama. Ispanijoje oficialiai nustatyta, kad žmonės palieka tėvų namus sulaukę vidutiniškai 34-ių metų amžiaus. Šeima Ispanijoje – šventas dalykas, todėl sekmadienį teks nieko neplanuoti, nes tą dieną ispanas važiuoja pietų pas mamą. Šiaip iš ispanų galima tikėtis daug ir gražių komplimentų, asistavimo, tačiau dažnas, visą laiką pragyvenęs su mama, nelabai žino, kaip produktai atsiduria šaldytuve ar kaip įjungiama skalbimo mašina. Visų merginų džiaugsmui ispanai moka ir mėgsta šokti, yra tolerantiški, viską mato itin pozityviai, o tokių pertraukėlių, kaip esame įpratę – „pasėdėkim ir patylėkim“, su jais tikrai nebus. Visą tylą užpildo bendravimo džiaugsmas. Ispanijoje daug laiko praleidžiama su draugais, todėl ir susipažįstama dažniausiai per draugus.

Maistas

Ispanijoje maistas – ir menas, ir bendravimo kultūra, ir sveikatos šaltinis. Atvykėliams tenka priprasti, kad valgoma visada kompanijoje, maistas gaminamas tik iš šviežių produktų, moterys nuostabiai moka gaminti, valgymas užtrunka kelias valandas, nes šnekama daug, bendraujama, dalijamasi nuomonėmis, po valgio geriama kava dar valandėlę ir tik tada pakylama nuo stalo. Sekmadieniais visa ispanų šeima paprastai renkasi namuose pas tėvus, gaminami nacionaliniai patiekalai, dalijamasi įspūdžiais apie savaitės įvykius, aptariamos naujienos. Miestuose yra daug įvairių šalių restoranų, tačiau ispanams mėgstamiausi išlieka jų nacionaliniai valgiai. Labai populiaru mažos porcijos (tapas) – kompanija susirenka bare, užsisako keletą mažų porcijų ir visi skanauja vienas iš kito lėkštučių.

Airijoje į maistą daug dėmesio nekreipiama – valgoma greitai, greitą maistą, sumuštinius užgeriant Coca-Cola. Kita vertus, airiai maisto atžvilgiu gan konservatyvūs ir į naujoves žiūri atsargiai. Gyveni saloje, o tenka visą miestą apvažiuoti, jei nori rasti nusipirkti šviežios žuvies, mat tarp vietinių gyventojų žuvies patiekalai nėra populiarūs. Keista. Nacionaliniai patiekalai šiek tiek primena mūsiškus – daug mėsos ir bulvių. Be to, airių virtuvė garsėja airiškais pusryčiais. Kadangi penktadienio ir šeštadienio vakarus airiai paprastai praleidžia baruose prie bokalo alaus (ir dažniausiai ne vieno), tai ryte, kad alkoholis lengviau „susivirškintų“, valgomi airiški pusryčiai – keptas kiaušinis, pakepinta šoninė, keptos dešrelės, pora pomidorų, pupelės ir skrudinta duona. Riebu, bet labai populiaru – ir, sako, padeda išgyventi pagirias.

Gėrimai

Ispanija, žinoma, garsėja savo vynais, be kurių neapsieina nė viena vakarienė, tarp jaunimo populiarus alus, o po valgio ir kavos mėgstama išgerti taurelę saldaus likerio. Ispanai, nors ir vartoja daug alkoholio, neprisigeria, o visą vakarą saikingai gurkšnoja. Pamatyti girtą žmogų gatvėje šioje šalyje – retenybė.

Airija garsėja savo tamsiu alumi Guinness, kuris savaitgalį baruose liejasi laisvai, bet mėgstami ir kitų rūšių alūs. Čia plačiai įsigalėjusi aludžių (pabų) kultūra. Po darbo su draugais einama į aludę išlenkti poros bokalų, aptarti reikalų, penktadienį ir šeštadienį tam skiriamas visas vakaras, na o sekmadienį aludėje žiūrimas futbolas, skaitomi laikraščiai, kartu ir papietaujama. Airijoje iš tiesų geriama daug, dažnai baruose vyksta tarsi savotiški čempionatai, kas gali išgerti daugiau. Vakarieniaujant populiaru vynas, o vyresni žmonės mėgsta stipresnius gėrimus – brendį ir viskį.

Bendravimas

Airiai, nors ir neretai dėl savo temperamento vadinami šiaurės italais, su nepažįstamais bendrauja atsargiai. Mėgsta kalbėti, bet tai dažniausiai būna paviršutiniškas plepėjimas, nesigilinant į asmeniškumus. Reikia labai jau gerai ir ilgai pažinoti vietinius gyventojus, kad jie pradėtų su tavimi bendrauti kaip su draugu. Visi nepatogūs klausimai atremiami atsakymu: tai per daug asmeniška (it’s too personal). Tačiau yra ir kita pusė: tą patį gali atsakyti, kai viršininkas tavęs klausia, kam tau reikalinga laisva popietė ar visa diena. Mandagu ir patogu...

Ispanijoje bendraujama su visais, visur ir daug. Jei ispanui nepatiksi, jis paprasčiausiai su tavimi nebendraus ir tikrai negalvos apie jokį mandagumą. Tačiau jei patiksi, jo namų durys bus atviros tau ir tavo šeimai. Airijoje, jei nedalyvauji darbo vakarėliuose, paprastai apie kolegas net ir išdirbus daug metų nežinai nieko asmeniško – nei kur nei su kuo gyvena, nei ką veikia laisvalaikiu. Ispanijoje gi darbe apie kolegas paprastai žinoma viskas. Jei patenki į moterišką kolektyvą, tada nuo ryto iki vakaro žaidžiamas „sugedęs telefonas“ – naujienos iš pirmo aukšto perduodamos į trečią ir prasukusios ratą vėl į grįžta į pirmą – ir jokia, net mažiausia, smulkmena nepraslysta pro šalį.

Darbo atmosfera

Ir Ispanija, ir Airija pasižymi tuo, kad šiose šalyse nepersidirbama. Airijoje sukurta tokia mokesčių sistema, kad daugiau padirbus viršvalandžių padidinami mokesčiai ir finale išeina, kad tų viršvalandžių dirbti nė nevertėjo. Ispanijoje viršvalandžiai paprasčiausiai neapmokami, tad lieka kiekvieno asmeninis reikalas, ar pasilikti ir dirbti po darbo. Viršininkas pastebės ir įvertins darbštumą? Abejotina, nes jis pats seniai bus išėjęs namo.

Klimatas

Kai nori apibūdinti Ispanijos grožį, pradedi klimato temą. Reklaminiai šūkiai skelbia – saulė, karštis ir spalvos. Ir tai tiesa. Ispanijoje visus metus džiugina saulė, be debesėlio žydras dangus ir maloni šiluma. Lietus nulyja porą savaičių, o tada pusę metų gali jo nelaukti. Vasarą kartais būna alinančiai ir nepakeliamai karšta, bet, kaip sakoma, šiluma kaulų nelaužo ir belieka ja džiaugtis. Rugsėjį sugrįžta malonūs šilti orai, palyja, sužaliuoja gamta, pražysta gėlės. Tad spalis, lapkritis ir gruodis – mėnesiai, gąsdinantys didžiąją dalį Europos – Ispanijoje gražiausi. Žiema būna šilta ir saulėta, na, o pavasaris labai greitai persiverčia į karštą vasarą.

Airija klimato atžvilgiu ne veltui vadinama žaliąja sala ir ta žalia žolė be priežasties neatsiranda. Iš tiesų čia daug nelyja – greičiau vyrauja lietus-krapnojimas, kai net skėčio nereikia, o jei vis dėlto pasiimi, tai jį stiprus vėjas dažniausiai sulaužo. Nors Airija yra beveik vienoje juostoje su Lietuva, klimatas čia šiltesnis. Vasarą temperatūra paprastai pakyla iki 20-22 laipsnių, žiemą svyruoja apie +10. Oras praktiškai visada toks pat, tai tokio dalyko, kaip sezonų kaita, nelabai ir pastebėsi. Visus metus žaliuojanti žolė neleidžia atsirasti blogoms nuotaikoms – džiugina širdį ir akį.

Tai tokie būtų pagrindiniai štrichai pažvelgus į dvi visiškai skirtingas šalis iš vidaus. Aišku, kiekvienas gyvendamas toje pačioje šalyje galbūt viską mato visiškai kitaip ir pastebi visai kitus dalykus. Bet kaip sakoma, kiek žmonių, tiek nuomonių.

www.politika.lt

   

Facebook komentarai