Jak-42 katastrofa: lėktuvui kilti trukdė „neaiški stabdymo jėga“ (Video)

Rugsėjo 7 d. prie Jaroslavlio sudužęs Jak-42 iki šiol kaitina aistras. Visa „Lokomotiv“ ledo ritulio komanda atgulė amžino poilsio, tačiau iki šiol neatsakyta į esminius klausimus. Kaip galėjo pilotai padaryti tokią apmaudžią klaidą, kodėl lėktuvas nesugebėjo pakilti?

Naujausios ekspertų išvados tokios: lėktuvas išriedėjo už pakilimo tako apytikriai 400 m ir tik tuomet atsiplėšė nuo žemės.

Tarpvalstybinio tyrimų komiteto išvadose kalbama apie „neaiškią papildomą stabdymo jėgą“ arba traukos trūkumą, kas ir tapo katastrofos priežastimi. Anksčiau žiniasklaida tvirtino gavusi duomenų, jog antrasis lėktuvo pilotas pamiršo išjungti rankinį stabdį. Tačiau pareigūnai suskubo šią versiją neigti.

Antradienį pranešama, kad tyrėjai rado naują stabdymo pėdsaką Tunošno oro uoste. Ekspertų teigimu, juodas ruožas, kurį jie aptiko ant pakilimo tako, – tai lėktuvo pavėluoto stabdymo pėdsakas. Kitaip tariant, tyrėjai pateikė dar vieną versiją: įsibėgėjęs lėktuvas staiga pradėjo stabdyti prieš pat pakilimą – likus apytikriai 100 m nuo pakilimo juostos pabaigos.

Pasak „Life news“, tai aiškiai matyti pakilimo tako nuotraukose, darytose iš oro. Tačiau, pasak ekspertų, stabdymo pėdsakas, aptiktas tik pakilimo tako pabaigoje, iš dalies paneigia piloto klaidos versiją. Tiesa, lieka neaišku, kodėl lėktuvas taip ilgai negalėjo įgauti reikiamo greičio pakilimui – nors aiškaus stabdymo pėdsako pakilimo tako viduryje nėra, tačiau labai lėtai didėjo lėktuvo greitis, tarsi būtų buvusi priešpriešinė jėga arba stigę traukos. Tai ypač keista dėl to, kad lėktuvas skrido praktiškai pustuštutis, o pagal pirminius duomenis aišku, kad lėktuvas techniškai buvo tvarkingas. Problemų nebuvo ir degaluose.

Rusijos televizijoje paviešintas paskutinis pilotų pokalbio įrašas, iš kurio galima spręsti, jog prieš pat katastrofą pilotai nesutarė ką reikia daryti. Galbūt vieningų veiksmų nebuvimas ir sukėlė avariją? Tuo labiau, jog vienas jų buvo labai mažai patyręs, o kitas turėjo šeimyninių problemų.

„Lėktuvas nuo žemės atsiplėšė jau nebe pakilimo take. Jis galėjo pakilti tik 5-6 metrus, vėliau ėmė svirti į kairę. Tuomet susidūrė su žeme“, – tvirtina ekspertai.

Jų teigimu, lėktuvo nosį pilotas pradėjo kelti esant 185 km/val greičiui. Jau po 6 sek varikliai perjungti į skrydžio režimą. Tačiau tuomet labai sumažėjo pagreitis. Kodėl lėktuvas nustojo greitėti, lieka iki galo neaišku.

Maksimalus greitis, kuriuo įsibėgėjo netrukus sudužęs lėktuvas, buvo 230 km/val.

   

Facebook komentarai