JAV įpyko sužinojusios, kas Rusijai padeda ruoštis karui

Paaiškėjo, jog pastaruosius kelerius metus NATO aljanso valstybės narės padėjo Rusijai modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.

Didžiausią susidomėjimą dabar kelia viena Vokietijos bendrovė, padėjusi mokyti Rusijos karius, rašo „The Daily Beast“. Pasaulis buvo šokiruotas, kai Rusijos specialiosios pajėgos įžengė į Krymą – visi nustėro pamatę, kokios modernios ir galingos Rusijos pajėgos, to numatyti nesugebėjo net geriausi JAV žvalgybos specialistai.

Vašingtone valdžios pareigūnai spėlioja, kas padėjo Rusijos kariuomenėje įvykdyti esminį kokybinį pokytį – kodėl niekas nepastebėjo, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos tapo tokios profesionalios ir greitos. Yra manančių, jog Rusijai šiuo klausimu pagalbos ranką ištiesė kažkas iš Vakarų.

Pavyzdžiui, 2011 metais Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ pasirašė 140 mln. dolerių (350 mln. Lt) sutartį pietvakarių Rusijoje pastatyti karinių mokymų centrą, kuriame įgūdžius lavinti per metus galėtų daugiau nei 30 tūkst. Rusijos karių. Nors centras oficialiai neturėjo būti atidarytas iki šių metų pabaigos, JAV pareigūnų teigimu, Vokietija Rusijos karius mokyti padeda jau seniai.

„Rheinmetall“ minėtąjį projektą gynė net ir po rusų invazijos į Krymą – tol, kol Vokietijos valdžia kovo pabaigoje projektą visiems laikams nutraukė. Nemažai JAV valdžios veikėjų nebuvo patenkinti tuo, kaip Vokietijos pareigūnai pasielgė su sutartimi su rusais – yra nuogąstaujančių, jog dalis mokymų galėjo būti tiesiogiai susiję su Rusijos specialiosiomis pajėgomis, kurios dabar veikia prie ir pačioje Ukrainoje.

„Labai negerai, kad Vokietijos bendrovės tiesiogiai prisidėjo prie kokybinių Rusijos kariuomenės pokyčių – net ir operacijos Ukrainoje metu. JAV valdžia turėtų kreiptis į NATO sąjungininkus su prašymu nutraukti bet kokius karinius ryšius su Rusija – bent jau kol rusai nepaliks Ukrainos, įskaitant ir Krymo“, – „The Daily Beast“ pareiškė vienas Senato patarėjas.

Remiantis JAV Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, „Rheinmetall“ partneris sutartyje buvo Rusijos valstybės bendrovė „Oboronservis“. Mokymų centras, įkurtas pagal Vokietijos „Bundeswehr“ modelį, buvo pats moderniausias tokios paskirties mokymų centras visame pasaulyje.

„Rheinmetall“ manė, jog minėtasis susitarimas padės puikius pagrindus keliems ateities projektams, kurių tikrai prireiks „toliau modernizuojant ir aprūpinant naujausia įranga Rusijos ginkluotąsias pajėgas“.

Dabar praeitin besigręžiojantys JAV pareigūnai tyliai reiškia pyktį ir susierzinimą dėl vokiečių bendradarbiavimo su Rusijos kariuomene. Nors nenuginčijamų tokių bendradarbiavimo įrodymų rasti sunku, minėtieji pareigūnai atidžiai išnagrinėjo radikalius Maskvos pajėgų pokyčius – konkrečiai kalbama apie specialiųjų operacijų pajėgas.

Lyginant Rusijos kariuomenės pasirodymą Gruzijoje 2008 metais ir pastarąją operaciją Kryme, skirtumas daugiau nei akivaizdus. JAV pareigūnų teigimu, pastaruosius kelerius metus vokiečiai noriai mokė Rusijos specialiąsias pajėgas, kurios gana sklandžiai perėmė Krymo kontrolę, o dabar gąsdina žmones Ukrainos Rytuose.

„Žmonės pasipiktinę. Pentagone kalbama, jog jie tikrai mokė Rusijos specialiąsias pajėgas“, – „The Daily Beast“ sakė vienas JAV žvalgybos pareigūnas.

Žurnalistai kreipėsi į „Rheinmetall“, norėdami gauti komentarą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Rusija su dauguma NATO valstybių narių palaiko glaudžius ekonominius santykius – ši taisyklė itin aktuali kalbant apie Vokietiją. Remiantis skaičiavimais, šalis į Rusiją vien 2013 metais eksportavo prekių už 50 mlrd. dolerių (125 mlrd. Lt). Dešimtys, o gal net šimtai tūkstančių darbo vietų tiesiogiai priklauso nuo prekybos su Rusija.

Ginkluotosios NATO valstybių narių pajėgos taip pat glaudžiai bendradarbiauja su savo kolegomis Rusijos kariuomenėje – toks bendravimas trunka jau seniai. Pavyzdžiui, Rusija ne kartą kartu su Vokietija ir JAV rengė bendras karines pratybas. Amerika operacijoms Afganistane pirko rusiškų sraigtasparnių. Maskva leidžia NATO, esant reikalui, šalies teritorija gabenti reikiamą įrangą.

JAV Kongreso tyrimų tarnyba „Rheinmetall“ vykdomas kariuomenės mokymų centro statybas gali interpretuoti ir platesnio dvišalio Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos srityje kontekste, teigiama tarybos parengtoje ataskaitoje.

„Vokietijos... valdžios leidimas šalies bendrovei statyti minėtąjį mokymų centrą atitinka seniai taikomą šalies politiką skatinti karinius mokymus ir bendrus karinius manevrus su visomis šalimis partnerėmis“, – skelbia dokumentas. Tačiau JAV valdžia „Rheimetall“ sutartį darbams Rusijoje vertina kaip vieną iš daugelio pavyzdžių, jog NATO valstybės narės, Amerikos prezidentui Barackui Obamai ėmusis vykdyti santykių su Maskva perkrovimo strategiją, skuba pasirašyti pelningas gynybos reikmių sutartis su ta pačia Rusija.

Įstatymų leidėjai bandė sutrukdyti prancūzams Rusijos laivynui parduoti „Mistral“ laivų. Yra ir tokių, kurie piktinasi italų sprendimu rusams parduoti „Lynx“ šarvuočių.

Senato patarėjo teigimu, viena iš „Rheinmetall“ užduočių buvo padėti Rusijos kariuomenei ir jos specialiosioms pajėgoms atnaujinti karinę techniką ir ginkluotę. Ataskaitos atskleidžia, jog Rusijos kariuomenės daliniai tiek Ukrainos viduje, tiek esantys prie šalies sienų, aprūpinti naujausiosiomis ryšio priemonėmis, uniformomis bei ginkluote. Visos šios naujovės rusų kariams suteikia akivaizdų taktinį pranašumą prieš Ukrainos karius.

Įtakingiausi gynybos pareigūnai oficialiai pripažįsta, jog pastaraisiais metais Rusijos karinės pajėgos pastebimai patobulėjo. Balandį viceadmirolas Frankas Pandolfe Kongresui pareiškė, jog pastaraisiais metais Rusija steigė regionines vadavietes, kurioms skirtos užduotys „koordinuoti ir sinchronizuoti karinių operacijų planavimą, pajėgų integraciją, judėjimą, žvalgybos paramą ir taktinį dalinių pasirengimą“ – kitaip tariant, Rusija turi pajėgas, kurios skubiai gali imtis karinių manevrų.

F. Pandolfe taip pat sakė, jog Rusija daugiau dėmesio skiria specialiųjų operacijų pajėgoms bei informaciniam ir kibernetiniam karui. Specialistų teigimu, Rusijos karinė doktrina pastaraisiais metais buvo dramatiškai patobulinta, be to, Rusija ir toliau ketina vykdyti karinių pajėgų modernizacijos programą, didžiausią dėmesį skirdama profesionalioms greitojo reagavimo specialiosioms pajėgoms. Gaila, jog Vakaruose praktiškai niekas tokių ataskaitų neskaito – o jeigu ir skaito, tikrai nesigilina, kas ten parašyta.

Rusai karinę doktriną keičia norėdami atspindėti „grėsmes, kurias kelia ne tradicinis karas, bet poreikis apsaugoti rusų žmones, gyvenančius nestabiliose valstybėse, kur jiems gresia Vakarų agresija“.

„Svarbiausia buvo ne įgyvendinti pamokas, išmoktas 2008 metais Gruzijoje, bet padėti pagrindus naujos kartos operacijoms. Tam turėtume skirti daugiau dėmesio. Šiuos signalus stebime jau kurį laiką, tačiau klaidingai interpretuodavome“, – teigia buvusi žvalgybos specialistė Rusijos klausimais, šiuo metu dirbanti „Brookings Institution“, Fiona Hill.

Vakarų ir NATO šalys manė, jog Rusiją įmanoma prisijaukinti glaudesniam kariniam bendradarbiavimui per įvairius susitarimus, tačiau jos pagaliau praregėjo ir suprato, jog Maskva greičiausiai niekada tuo nebuvo suinteresuota. Rusijos karinės pajėgos dabar organizuojamos taip, jog galėtų reaguoti į konfliktus, sukeltus tokių priežasčių kaip populiarios revoliucijos, politinės krizės ir vidiniai neramumai.

„Visi ieško būdų, kaip bendradarbiauti su Rusijos kariuomene, bando rasti galimybių, mes irgi ne išimtis. Kad ir ką dabar darytume, turime nepamiršti, jog rusai iš tikrųjų ruošiasi kitam scenarijui“, – teigia F. Hill.

Buvęs Rusijos prezidento tarybos narys Andranikas Migranjanas, šiuo metu patarinėjantis Rusijos prezidento V. Putino administracijai, žurnalistams sakė, jog nuo pat karinio konflikto Gruzijoje Rusija negaili lėšų radikaliai kariuomenės reformai, o Vakarai patys kalti, jog nespėja įkandin.

„Turime naujų ginklų, naują kariuomenę, naują mokymų sistemą. Labai keista, jog jūs nereaguojate į tai, kas vyksta“, – teigia A. Migranjanas.

   

Facebook komentarai