JAV ir P. Korėjos karinės pratybos sukėlė naują įtampą Korėjos pusiasalyje

Sekmadienį Japonijos jūroje pradėtos keturias dienas truksiančios Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos karinės pratybos, nepaisant Šiaurės Korėjos grasinimų imtis atsakomųjų veiksmų.

Kariniuose apmokymuose dalyvauja 20 laivų, 200 lėktuvų ir 8 tūkst. JAV ir Pietų Korėjos karių. Vašingtonas ir Seulas teigia norintys nusiųsti aiškų signalą Šiaurės Korėjai po to, kai šių metų kovą buvo nuskandintas Pietų Korėjos karinis laivas. Po tarptautinio tyrimo buvo paskelbta, kad tai padarė Šiaurės Korėja, nors pats Pchenjanas tai neigia.

Reaguodama į karines pratybas Šiaurės Korėja šeštadienį pareiškė, kad pradės „šventąjį karą“ su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Pietų Korėja.Ji pagrasino „bet kuriuo metu, kai prireiks“, panaudoti branduolinį ginklą kaip atsaką į sekmadienį prasidėsiančias bendras JAV ir Pietų Korėjos pratybas.

„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos kariuomenė ir tauta pradės savo atsakomąjį šventąjį karą, pasinaudodama branduoliniu ginklu bet kuriuo metu, kai jo prireiks, kad atremtų JAV imperialistus ir Pietų Korėjos marionečių pajėgas, kurios tyčia siekia, kad atsidurtume prie karo slenksčio“, – pareiškė Šiaurės Korėjos nacionalinės gynybos komisija.

„Visi šie karo manevrai yra ne kas kita, kaip provokacijos, kuriomis siekiama jėga nuslopinti Šiaurės Korėją“, – teigiama Šiaurės Korėjos valstybinės KCNA naujienų agentūros išplatintame Nacionalinės gynybos komisijos pareiškime.

Pietų Korėjos gynybos ministerija pranešė, kad sulaukus Šiaurės Korėjos sąjungininke laikomos Kinijos protesto, buvo nuspręsta pratybas rengti ne jautria teritorija laikomoje Geltonojoje jūroje, o Japonijos jūroje.

Augant įtampai Pietų Korėjos kariuomenė ėmė aktyviai stebėti Šiaurės Korėjos kariuomenę pasienio rajonuose, tačiau kol kas nepastebėjo nieko neįprasto.

Atsakydamas į Pchenjano įspėjimą, JAV valstybės departamento atstovas Filipas Kroulis (Philip Crowley) teigė, kad Vašingtono „nedomina žodžių karas su Šiaurės Korėja“.

„Iš Šiaurės Korėjos mums reikia mažiau provokuojančių teiginių ir daugiau konstruktyvių veiksmų“, - pridūrė JAV valstybės departamento atstovas.

Padėtis Korėjos pusiasalyje po Pietų Korėjos karo laivo „Cheonan“ katastrofos, per kurią žuvo 46 jūrininkai, yra labai įtempta. Komunistinė valstybė dar kartą paneigė, kad nuskandino Pietų Korėjos karo laivą, ir pridūrė, jog rengti karines pratybos su JAV yra „toks pat neatsargus žingsnis, kaip pažadinti miegantį tigrą“.

Po derybų Seule trečiadienį JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton paskelbė naujas sankcijas Šiaurės Korėjai. Siekiama iš neteisėtos veiklos, įskaitant ginklų prekybą, gauto šalies turto įšaldymo ir lyderiams tiekiamų pinigų srauto sustabdymo.

Žingsnis iki branduolinio karo

Pietų ir Šiaurės Korėjų konfliktas jau ilgą laiką balansuoja ant plonytės pavojingo karo linijos. Paviešinus JAV slaptus dokumentus paaiškėjo, jog jau 1969 m. JAV kūrė planus suduoti branduolinį smūgį Šiaurės Korėjai, tačiau greitai savo siekių atsisakė bijodamos, kad taip bus išprovokuotas visuotinis karas.

Po to, kai 1969 metų balandį Šiaurės Korėja virš Japonijos jūros numušė JAV šnipinėjimo lėktuvą ir pražudė 31 juo skridusį amerikietį, JAV bombonešių pilotams buvo paskelbta ypatingoji parengtis. Buvo rengiamasi operacijai „Freedom Drop“. Per šią operaciją turėjo būti panaudotos ir konvencinės pajėgos, tačiau svarbiausias vaidmuo būtų tekęs minėtiems bombonešių pilotams, kurie ant Šiaurės Korėjos pagal planus būtų turėję numesti 20 kartų galingesnes atomines bombas nei kad buvo numestos ant Hirošimos.

Prezidento Richardo Nixono patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Henry'io Kissingerio kurtuose planuose buvo planuojama panaudoti taktinį branduolinį ginklą siekiant sunaikinti 12 Šiaurės Korėjos kariuomenės vadaviečių, oro uostų ir karinio jūrų laivyno bazių. Pats griežčiausias planas numatė, kad ant Šiaurės Korėjos turi būti numesta tiek bombų jog Pchenjanas nebebūtų pajėgus suduoti jokio atsakomojo smūgio.

Tiesa, istorikai teigia, kad, nepaisant visų planų, kurie išliko iki šiol, tiek R. Nixonas, tiek H. Kissingeris labai greitai suprato, kad jų noras branduolinio ginklo pagalba išspręsti konfliktą yra itin pavojingas ir tokio kelio greitai atsisakė.

Belieka tikėtis, jog iki branduolinio karo nebus prieita ir šiame šimtmetyje.

   

Facebook komentarai