JAV mini pirmojo žmogaus pasivaikščiojimo Mėnulyje 40-metį (Video)

Jungtinės Valstijos pirmadienį su pasididžiavimu mini 40-ąsias Mėnulio užkariavimo metines – būtent tiek laiko praėjo nuo „Apollo“ misijų į Mėnulį. Šis įvykis ne tik didžiulio technologijų progreso įrodymas, bet ir vienas iš populiariausių sąmokslo teorijų šaltinių.

Prezidentas Barackas Obama savaitę truksiančius renginius pirmadienį pradės susitikimu Baltuosiuose rūmuose su „Apollo 11“ misijos įgula, kuri tapo pirmaisiais žmonėmis, įgyvendinusiais šimtmečių svajonę ir žengusiais Mėnulio paviršiumi.

„Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai“, - pasakė astronautas Neilas Armstrongas, 1969 metų liepos 20-ąją išlipęs iš Mėnulyje nusileidusio kosminio aparato. Jo žingsnius per televiziją stebėjo ar reportažo per radiją Žemėje klausėsi 500 mln. žmonių.

„Armstrongas yra Mėnulyje - Neilas Armstrongas, 38 metų amerikietis, šią 1969-ųjų liepos 20-ąją stovintis ant Mėnulio paviršiaus“, - paskelbė JAV naujienų pranešėjas Walteris Cronkiteas. „Ak, štai jis, štai koja žengia laiptais. Štai koja stovi ant Mėnulio“, - susijaudinęs kalbėjo W.Cronkiteas, kuris šią savaitę, būdamas 92 metų, mirė.

Manoma, kad apie 500 mln. žmonių stebėjo neryškų nespalvotą iš Mėnulio transliuotą vaizdą, kaip baltą skafandrą vilkintis N.Armstrongas žengia nuo nusileidimo modulio trapo ant nykaus Mėnulio paviršiaus.

Kartu su astronautu Buzzu Aldrinu N.Armstrongas vaikštinėjo aplink erdvėlaivį apie pustrečios valandos, tyrinėdami nusileidimo vietą. Mėnulio gruntas misijos vadui atrodė panašus į susmulkintas medžio anglis. „Galiu laisvai pasemti jo savo batu“, – sakė jis.

Gremėzdiškus skafandrus vilkintys N.Armstrongas ir B.Aldrinas judėjo grakščiais lėtais šuoliukais, pirmąkart patyrę Mėnulio trauką, kuri yra šešis kartus silpnesnė negu Žemės. Mėnulyje išsilaipinę astronautai fotografavo, rinko uolienų ir grunto mėginius, taip pat išdėstė mokslinius prietaisus.Jie taip pat įsmeigė JAV vėliavą ir prie erdvėlaivio pritvirtino plokštelę su užrašu: „Čia žmonės iš Žemės planetos pirmą kartą žengė ant Mėnulio. Atėjome su taika visos žmonijos vardu“.

Žemės palydovo paviršiuje iš viso praleidęs 21 val. 36 min. „Eagle“ pakilo ir susijungė su aplink Mėnulį skriejančiu komandiniu moduliu, kuriame buvo likęs astronautas Michaelas Collinsas. Astronautai grįžo į Žemę liepos 24 dieną ir baigė istorinę „Apollo 11“ misiją, kuri buvo N.Armstrongo antrasis ir paskutinis skrydis į kosmosą.

Atsistatydinęs iš NASA 1971 metais N.Armstrongas beveik dešimtmetį dėstė aviacijos ir kosmoso inžineriją Sinsinačio universitete, taip pat buvo kelių kompanijų, tokių kaip „Lear Jet“, „United Airlines“ ir „Marathon Oil“, valdybų narys.

Pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus išgarsėjo visame pasaulyje, tačiau vengė atsidurti dėmesio centre. Viename iš nedaugelio duotų interviu N.Armstrongas 2005 metais sakė televizijai CBS, jog nesijaučia nusipelnęs jam rodomo dėmesio.

„Nebuvau išrinktas būti pirmasis – tiesiog buvau išrinktas vadovauti tam skrydžiui. Šis vaidmuo man atiteko atsitiktinai", – aiškino jis.

Mėnulio paviršiumi iš viso žengė tik 12 žmonių, visi jie - amerikiečiai, o paskutinis jų Mėnulyje pabuvojo 1972 metais, baigiantis „Apollo“ misijoms.

Kai Neilas Armstrongas žengė pirmąjį žingsnį Mėnulyje, visi žinojo, kad tai ilgo Amerikos aeronautikos specialistų darbo rezultatas. Išsamesni Mėnulio tyrimai ir pasiruošimas šiai operacijai truko 8 metus – nuo tada, kai Amerikos prezidentas Johnas F. Kennedy, matydamas, kad Jungtinių Valstijų astronautai atsilieka nuo Sovietų Sąjungos kosmonautų, paskelbė tikslą kuo greičiau išlaipinti žmogų Mėnulyje. Po „Apollo 11“, per trejus metus Mėnulį pasiekė dar 6 amerikiečių erdvėlaiviai ir išsilaipino 12 astronautų. Vėliau tokie skrydžiai nebebuvo vykdomi, o tyrimai nukreipti ir į Marsą.

„Manau, kad švęsdami šias metines esame itin svarbioje kryžkelėje, nes mes, bent jau Jungtinėse Valstijose, šiuo metu sprendžiame, ... kokia yra žmonių ateitis kosmose“, - sakė Johnas Logsdonas, aerokosminių tyrimų istorijos ekspertas iš Nacionalinio oro erdvės ir kosmoso muziejaus Vašingtone.

Visoje šalyje planuojami renginiai pirmadienio metinėms paminėti. Iškilmės vyks pradedant Kennedy kosmoso centru Kanaveralo kyšulyje Floridoje, iš kurio pakilo „Apollo 11“, ir baigiant skrydžių kontrolės centru Johnsono kosmoso centre Hjustone (Teksasas) ir Oro erdvės bei kosmoso muziejumi JAV sostinėje.

Kad primintų vieną labiausiai jaudinamų žmonijos akimirkų, NASA praėjusią savaitę pristatė restauruotą tos „Apollo 11“ misijos vaizdo medžiagą, rastą po trejus metus trukusios paieškos archyvuose.

Tiesa, pirmojo žmonių išsilaipinimo Mėnulyje įrašų originalai buvo ištrinti, o juostos buvo panaudotos dar kartą, bet neseniai restauruotos originalios transliacijos kopijos atrodo net geriau, praėjusį ketvirtadienį paskelbė NASA pareigūnai.

NASA paskelbė pirmąsias skaitmeniniu būdu restauruotos filmuotos medžiagos ištraukas, kuriose daug aiškiau matyti Neilo Armstrongo ir Buzzo Aldrino žingsniai Mėnulio paviršiumi, žengti prieš 40 metų. Visi įrašai, kuriuos restauruoja Kalifornijoje įsikūrusi "Lowry Digital", bus paskelbti rugsėjo mėnesį. Ištraukas galima pamatyti NASA tinklalapyje.

NASA 2006 metais pripažino, kad niekas negali rasti originalių vaizdo įrašų, darytų 1969 metų liepos 20-ąją. Jų nuo pat to laiko ieškojo NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro Merilande inžinierius Richardas Nafzgeras (Ričardas Nafzgeras), kuris prižiūrėjo tos "Apollo 11" misijos pateikimą per televiziją. Gera žinia ta, kad jis nustatė, kur jie dingo. Bloga žinia ta, kad jie buvo tarp 200 tūkst. juostų, kurios buvo išmagnetintos ir taupant pinigus panaudotos dar kartą. Tačiau vėliau geros kopijos buvo rastos "CBS news" archyvuose ir filmų saugyklose Johnsono kosmoso centre.

Šias kopijas į skaitmeninius įrašus konvertavo "Lowry Digital", įmonė, labiausiai garsėjanti senų Holivudo filmų restauravimu.

R.Nafzgeras nesijaudina dėl to, kad Holivudo kompanijos dalyvavimas gali pakurstyti sąmokslo teorijas, esą visa žmonių išsilaipinimo Mėnulyje programa, pagal kurią žmonės Žemės palydove buvo išsilaipinę šešis kartus nuo 1969-ųjų iki 1972-ųjų, buvo nufilmuota kokioje nors filmavimo aikštelėje ar slaptoje karinėje bazėje.

"Ši kompanija restauruoja istorinę vaizdo medžiagą. Man buvo nesvarbu, iš kur ta kompanija", - sakė jis. "Sąmokslo teorijų šalininkai tikės tuo, kuo tikės", - pridūrė vienas "Lowry Digital" vadovų Mike'as Inchalikas.

Be to, kur nors gali būti neoficialių kopijų, paimtų iš NASA videocentro Sidnėjuje Australijoje, nurodo kosmoso agentūra. Pasak R.Nafzgero, Sidnėjuje taip pat kažkas darė įrašus. "Tų juostų sistemoje nėra, - sakė jis. - Mes tikrai būtume nieko prieš jas rasti".

Jubiliejaus proga NASA ne tik atkūrė senuosius video įrašus, bet šia proga taip pat atnaujino savo interneto svetainę ir pasinaudodami neseniai startavusiu LRO palydovu, iš 50 km aukščio fotografuoja Apollo misijų pėdsakus Mėnulio paviršiuje.

Po tokios NASA iniciatyvos daug kam kilo klausimas ar tik NASA nenori paneigti sąmokslo teorijų šalininkų apie neva surežisuotą nusileidimą Mėnulyje. Tačiau nusileidimo vietų paviršiaus nuotraukos bus įdomios ne tik sąmokslo teorijų medžiotojams, bet ir „Lunar Legacy Project“ programos vykdytojams. Tai NASA remiamas projektas, kuriuo siekiama paversti Mėnulio sritį, kuriame pirmą kartą išsilaipino žmonės, savotišku JAV nacionalinio istorinio parko atitikmeniu.

Ar Ramybės bazė – vieta Mėnulio Ramybės jūros pietvakariuose, kurioje 1969 m. liepos 20 d. nusileido „Apollo 11“ kosminio laivo „Eagle“ modulis, išliko nepakitusi? Kaip ji dabar atrodo? Ar tada palikta Amerikos vėliava dabar neatpažįstamai išblukusi? Ar ji liko stovėti, astronautų įsmeigta vos į 15 - 20 cm gylį? Kaip aplinka Mėnulyje veikia prieš kelis dešimtmečius jame žmonių paliktus daiktus? „Lunar Legacy Project“ vykdytojai tikisi, kad naujos didelės raiškos Ramybės bazės nuotraukos padės sužinoti atsakymą į šiuos klausimus.

Pasak „Lunar Legacy Project“ steigėjos, Naujosios Meksikos valstijos universiteto Sociologijos ir antropologijos fakulteto antropologės daktarės Beth O‘Leary, Ramybės bazė Mėnulyje turėtų būti laikoma antropologiniu draustiniu, istorine vieta, kuri turėtų būti apsaugota nuo būsimųjų Mėnulio kolonizatorių ir lankytojų iš Žemės.

Dabar jau gautos pirmosios LRO nuotraukos, o kai kurios iš jų jau publikuojamos ir NASA svetainėje. Ir pasak NASA atstovų, jose galima įžiūrėti Mėnulio paviršiuje paliktus astronautų pėdsakus. „Pirmieji pėdsakai Mėnulyje ten bus milijoną metų, - skelbiama NASA interneto svetainėje. - Ten nėra vėjo, kuris juos užpustytų“

Šiuo metu Mėnulis yra labiausiai astronautų ištirtas kosminis kūnas, tačiau vis dar išlieka neatsakytų klausimų. Beveik nieko nežinoma apie Mėnulio ašigalius, kurių niekada neapšviečia saulė, todėl spėjama, kad ten gali būti neištirpusių ledynų. Toks atradimas labai palengvintų sąlygas žmonėms ilgiau išgyventi Mėnulyje.

Parengta pagal:

  • JAV mini pirmojo žmogaus pasivaikščiojimo Mėnulyje 40-metį
  • Kosminė archeologija: ar tebestovi JAV vėliava Mėnulyje?
  • Mėnulyje tebėra žmonių pėdsakų
  • Armstrongas – pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus
  • NASA

 

   

Facebook komentarai