Kaitrinių lempučių populiarumas neblėsta

Jau keletą metų iš rinkos išimamos kaitrinės lemputės turėtų netrukus visiškai išnykti, nors jos vis dar populiarios, situacija rinkoje domėjosi Panevėžio balso žurnalistė Daiva Savickienė.

Europos Komisija prieš kelis metus yra paskaičiavusi, kad kaitriųjų lempučių keitimas energiją taupančiomis padės nemažai sutaupyti: turėtų sumažėti ne tik namų ūkių sąskaitos už elektrą, bet bus sumažintas ir šiltnamio efektas.

Pirmosios kaitrinės lemputės iš rinkos pradėtos išimti dar 2009-ųjų rudenį. Tais ir kitais, 2010, metais buvo išimtos 100 ir 75 W kaitrinės lemputės, o nuo pernykščio rugsėjo pradėtos išimti ir 60 W galios kaitrinės lemputės. Jomis dar galima prekiauti, tačiau tik parduodant turimas atsargas.

Iki šių metų pabaigos bus išimtos 40 W ir mažesnės galios lemputės. Kurį laiką jų, kaip minėta, prekyboje dar bus, tačiau pasibaigus atsargoms namus apšvies tik energiją taupančios lemputės.

Vis dar paklausesnės

2009 metais pasklidus žiniai apie lempučių išėmimą iš rinkos, kilo jų pirkimo bumas. Šiuo metu gyventojai jų nuperka mažiau, tačiau kaitrinės lemputės prekybos centruose vis dar lieka lyderėmis.

„Norfos“ prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, jog jų prekybos centruose dar galima rasti 25, 40, 60 W galios kaitrinių lempučių. „Yra paklausa, ir visai normali“, – sako jis.

Didžiausias pirkimas buvo 2009 metų pabaigoje ir 2010 metų pradžioje, kai iš rinkos pradėta išimti 100 W galios lemputes. D. Ryliškio teigimu, tuomet kaitrinių lempučių nupirkta 2,5 karto daugiau nei įprastai būna šaltuoju metų laiku.

Tačiau paklausios ir taupančiosios, kurių galima įsigyti nuo 5 iki 23 W (ekvivalentas nuo 20–25 iki 100 W). Jų paklausa stabiliai auga.

„Paklausios ir tos, ir tos lemputės“, – tikina „Norfos“ atstovas spaudai, tačiau mano, jog pirkėjų polinkį vis dar dažniau rinktis kaitrines lemputes lemia įpročiai bei galimybė dar įsigyti jų parduotuvėse.

„Kiekvienas renkasi, kas jam geriau, – sako D. Ryliškis, – o kai kaitrinės dings, nebebus kur dėtis.“

Kaupia atsargas

„Maximos“ prekybos tinkle jau išparduoti visi 60 W galios lempučių likučiai. „Maxima LT“ bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė sako, jog likusios prekyboje kaitrinės lemputės kainuoja pigiau nei taupiosios ir yra vis dar populiaresnės. Tad kaitrinių nuperkama maždaug dvigubai daugiau nei kitų lempučių.

Didžiausias kaitrinių lempučių pirkimas buvo 2009 metais, kai buvo uždrausta gaminti didesnio nei 80 W galingumo kaitrines lemputes. „Akivaizdu, kad žmonės pirko ne tik šiai dienai, bet ir ateičiai“, – neabejoja O. Malaškevičienė.

„Iki“ prekybos tinklo Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta taip pat pripažįsta, kad kaitrinės lemputės dar gerokai populiaresnės nei taupančiosios elektros energiją, nes pigesnės. Tačiau ir pastarąsias žmonės renkasi.

Šiuo metu tinklo prekybos centruose dar galima rasti dešimties skirtingų rūšių kaitrinių lempučių iki 60 W galios.

V. Lopetos duomenimis, pastaruoju metu kaitrinių lempučių nuperkama panašiai tiek pat, kiek ir anksčiau, – keturis kartus daugiau nei taupiųjų. Prekybininkai mano, jog perkama ne tik šiam laikui, bet ir pasidėti ateičiai – kad turėtų atsargų. Ir tokia situacija tęsiasi ne pirmus metus.

Kita vertus, taupiosios lemputės tarnauja ilgiau ir atsiperka. Jų pardavimas auga. Galbūt įtakos turi ir faktas, kad prekyboje jau nebelikę didesnio galingumo kaitrinių. Parduoti daugiau taupiųjų lempučių labai padeda įvairios akcijos.

„Tai ilgo naudojimo laiko prekė“, – sako V. Lopeta.

Jo teigimu, pirkėjai stebi akcijas ir visada ilgo naudojimo prekių nuperka daugiau nei reikia tuo metu – kad ateityje nereikėtų pirkti brangiau. Tai galioja ne vien lemputėms, bet ir higienos, kosmetikos, skalbimo priemonėms ir kt.

Iki pusantro šimto per metus

Kaip minėta, Europos Komisija tikisi, jog gyventojai, pradėdami naudoti taupiąsias lemputes, nemažai sutaupys.

Energetikos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Donatos Malinauskaitės teigimu, sprendimo įgyvendinimas Europos Sąjungoje kasmet leis sutaupyti apie 40 TWh energijos ir 15 milijonų tonų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pinigine išraiška sutaupymas siektų apie 10 milijardų eurų per metus.

Ekspertė sako, jog yra paskaičiuota, kad vienos kaitrinės lemputės pakeitimas taupančiąja flourescencine arba šviesos diodų (LED) lempute leidžia sutaupyti iki 80 procentų elektros energijos sąnaudų, arba iki 150 litų per metus. Nors taupančiosios lemputės kainuoja brangiau, jos atsiperka per kelis mėnesius ir veikia iki 50 kartų ilgiau nei kaitrinės.

Vartotojai, kurių netenkina taupančiųjų lempučių šviesos kokybė, turi galimybę rinktis įvairios galios pagerintas kaitrines arba vadinamąsias halogenines lemputes, kurios pasižymi tokia pačia kokybės šviesa ir forma kaip kaitrinės lemputės, bet vartoja apie 30 procentų mažiau energijos.

Pajuto vos vos?

Lietuvoje dar nelabai juntama, kad mažiau suvartojama energijos. „Lesto“ įmonės Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė Edita Sirutienė sako, kad elektros suvartojimo sumažėjimas labai nežymus. Vienas namų ūkis per mėnesį vidutiniškai suvartoja 191 kilovatvalandę. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad gyventojų suvartojamos elektros kiekis neženkliai mažėjo – mažiau nei 1 procentu. Tačiau tai greičiausiai lėmė ne vien augantis taupiųjų lempučių populiarumas.

Pasak E. Sirutienės, natūralu, kad sunkmečiu žmonės jaučia poreikį taupyti. Be to, žmonės senus buitinius prietaisus keičia į naujus, taupančius elektros energiją – įsigyja taupesnius šaldytuvus, televizorius ir kt.

„Rinkdamiesi prietaisą, žmonės atkreipia dėmesį, kiek jis eikvos energijos. Sakyti, kad suvartojimo mažėjimą lemia vien lemputės, negalima“, – mano ji.

Daiva Savickienė / Panevėžio balsas

   

Facebook komentarai