Kam naudingas privalomas būstų energetinis sertifikavimas?

Nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigalioja nauji Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis parduodant ar nuomojant nekilnojamą turtą (NT) reikės pateikti energetinio naudingumo sertifikatą, nurodantį, kiek energijos suvartoja pastatas.

Specialistai ramina, kad toks sertifikatas nebus brangus ir atstovaus vartotojų interesams. Be to, būstų sertifikavimu siekiama ir didesnių tikslų – iki 2020 metų 20 proc. padidinti pastatų energetinį efektyvumą bei sumažinti anglies dvideginio (CO2) išskyrimą.

Nebus popierėlio, neįvyks ir sandoris

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė teigė, kad toks sertifikavimas nėra naujovė, tiesa, jis iki šiol nebuvo privalomas. Tai reiškia, kad prieš įsigaliojant naujai tvarkai, pastato statytojas ar savininkas energetinio naudingumo sertifikatą pirkėjui ar nuomininkui turėjo pateikti tik tuo atveju, jeigu jie to pageidavo. 

Nuo šiol toks sertifikatas bus privalomas visiems, išskyrus kelias išimtis. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, nereikės sertifikuoti kultūros paveldo statinių, maldos namų, laikinų pastatų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir žemės ūkio negyvenamųjų pastatų, taip pat mažesnių kaip 50 kvadratinių metrų pastatų, ne nuolat naudojamų poilsio bei sodų paskirties pastatų ir nešildomų pastatų. Mažesnių kaip 50 kv. m. pastatų išimtis bus taikoma tik individualiems namas, o ne butams daugiabučiuose.

E. Meškauskienės teigimu, sertifikavimo procesas atstovauja pačio vartotojo interesams, kad jis žinotų įsigyjamo pastato galimybes, kad gautų rekomendacijas, ką su tuo namu galima daryti, kokios priemonės yra pačios efektyviausios tiek iš ekonominės, tiek ir iš energetinės pusės.

„Juk kai perkate skalbimo mašiną, žinote, kad jeigu nusipirksite A+, jums ji bus žymiai ekonomiškesnė. Lygiai taip pat ir čia. Perkant butą jūs įdedate žymiai didesnius pinigus į nekilnojamąjį turtą nei į kilnojamą. Man keistas ažiotažas, kad niekas neklausia vartotojų nuomonės – mano galva, vartotojas kaip tik yra suinteresuotas žinoti ne faktines išlaidas, kurios yra susijusios su prieš tai būste gyvenusiųjų elgesio normomis, bet galimybes, kiek jam kainuotų išlaikyti įsigytą turtą“, - sakė statybos ir būsto specialistė.

Jos teigimu, pagal Europos direktyvą netgi skelbime, kad būstas yra parduodamas, turėtų būti nurodyta jo energijos efektyvumo klasė. Būsto pardavimo sandoris be sertifikato neturėtų įvykti, tačiau baudos už šios nuostatos nesilaikymą kol kas nėra numatomos.

„Visuomenė seniai yra informuota, kad reikalavimai būstams kyla, kiekvienais metais jie po truputį griežtėja. Šiuo metu tebegalioja reikalavimas, kad naujai statomi būstai minimaliai atitiktų bent C klasę, bet yra labai daug investuotojų ir statytojų, kurie stato ir A, ir B klasės pastatus. Pati sertifikavimo procedūra tikrai nepabrangins būstų“, - dėstė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė E. Meškauskienė.

Sertifikuoti galima ir atskirą butą

Naujame įstatyme yra išlyga, kad jeigu norima parduoti visiškai nerenovuotą butą daugiabutyje, kuriame gyvena daug pagyvenusių nedideles pajamas gaunančių žmonių, tokiam butui galima išduoti tipinį sertifikatą.

„Tokiame sertifikate bus nurodyta bloga pastato energetinio efektyvumo klasė, bet kainuos labai mažai, bus greitai išduotas. Tai yra toks palengvinimas, išlyga. Jeigu daugiabutis pastatas turi sertifikatą, atskirai butui nieko sertifikuoti nereikia – jis galioja visam pastatui, kiekvienam butui ir galioja 10 metų. Jeigu sertifikatą turi butas ir jis sutinka perleisti kitam butui, gali būti keičiamas adresas ir jis galios ir kitam butui“, - pasakojo Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius Robertas Encius. Jo teigimu, sertifikavimas butui ir atskiram gyvenamajam namui skirsis ne tik procedūriškai, bet ir finansine išraiška.

Individualiame name, vertinant energetinį efektyvumą, kreipiamas dėmesys į būsto išmatavimus, izoliaciją. Suvedus šiuo duomenis į specialią programą ir suskaičiuojamas pastato efektyvumas.

„Prie sertifikato yra privalomos rekomendacijos. Tai numato Europos Sąjungos (ES) direktyva ir mūsų teisės aktai. Mūsų rekomendacijose yra suskirstyta, kiek energijos pastate prarandama per langus, per duris, per sienas, stogą ir t.t. Iš tų rekomendacijų galima matyti, kur yra didžiausi nuostoliai“, - sakė R. Encius. Sertifikatas, pasak pašnekovo, rodo esamą situaciją ir pateikia rekomendacijas, kur yra blogiausia padėtis.

Siekia skatinti vartotojus būti žalesniais

„Jeigu vartotojas neturi pinigų ir nieko nenori daryti, laukia, kol valstybė jam apmokės šildymo sąskaitą, sertifikatas jokios naudos neduoda. Bet jeigu vartotojas jau mano, kad jo sąskaita yra per didelė ir jam reiktų pradėti rūpintis, kaip taupyti, dėl to ES ir padarė sertifikavimą privalomu. Pirma, kad informuotų, kiek tu vartoji, kad galėtum pasilyginti, kiek suvartoja kaimynai, nes yra duomenų bazė. Kad gyventojai taptų žalesni, kad jų naudojama katilinė ar kita įranga mažiau išskirtų CO2 ir šiltnamio dujų“, - aiškino Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas.

Anot jo, ES reikalaudama sertifikuoti visus senos ir naujos statybos pastatus siekia iki 2020 m. išgauti 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir 20 proc. padidinti pastatų efektyvumą.

R. Encius sertifikavimo keliamų tikslų įgyvendinimo galimybes lygino su tikslais saulės ir vėjo energetikoje „Kai mūsų valstybėje buvo patvirtintas planas, visi bijojo, kad mes jo niekaip neįgyvendinsime, kad tai yra labai ambicinga. Galbūt dėl baimės plano neįgyvendinti ir buvo pakeltos elektros energijos supirkimo kainos, tačiau mes planą jau įgyvendinome per pusantrų metų vietoje 13”. Pašnekovas tikino manantis, kad panaši ateitis gali laukti ir pastatų energetinio efektyvumo srityje.

„Žmonėms yra svarbi energijos kaina, svarbu, kiek jie moka už butą. Tyliai slaptai kiekvienas galvojame, kaip pradėti taupyti arba sutaupyti dar daugiau – kaip pakeisti kokią lemputę, kaip apsišiltinti. Jeigu kiekvienas pradės apie tai galvoti, išsikeltus tikslus bus pasiekti labai lengva“, - sakė R. Encius.

Sertifikavimo kainą reguliuoja rinka

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai sertifikuojama B klasės naujų namų. „Daug kas stengiasi statyti ir A bei A + klasės namų. Iš sertifikatų duomenų, kuriuos gauname, iš užklausimų, matome, kad susidomėjimas yra ir investuotojai bando tą dalyką gerinti“, - sakė R. Encius.

Pasak pašnekovo, visiems renovuojamiems daugiabučiams keliamas tikslas atitikti D energetinio efektyvumo klasę, o nuo šių metų sausio jau ir C klasę, tačiau dauguma jų dažnai atitinka ir B klasę. 

„Seniems daugiabučiams neprivaloma atitikti klasę, jiems privaloma turėti sertifikatą, kad žinotume, kokia yra jų situacija. Kaip gauname informaciją, jie dažnai būna D, F, G klasės. Dauguma gyventojų yra pasikeitę bent jau langus, todėl situacija šiek tiek gerėja“, - komentavo R. Encius.

Jis teigė, kad sertifikatų, kuriuos nuo sausio 9 d. bus privaloma turėti visiems pastatams, kaina skiriasi ir yra reguliuojama rinkos. Iš viso Lietuvoje sertifikavimo paslaugas pastatams gali teikti 370 ekspertų.

„Kadangi testuotų ekspertų yra labai daug, kainos yra pakankamai mažos. Galbūt metų pradžioje dėl bumo jie kainą bandys pasikelti, bet mūsų žiniomis normalaus sertifikavimo atlikimas bute kainuoja nuo 100 iki 500 Lt”, - sakė R. Encius, pridurdamas, kad kainos skiriasi priklausomai nuo to, ar reikia atlikti išsamų testavimą, ar užtenka tik tipinio sertifikato. Tipinio sertifikato išdavimas, kuriam nereikia net į vietą važiuoti, kainuoja kelias dešimtis litų.

„Mūsų ir ES tikslas – kad pastatų kainos priklausomai nuo energetinio efektyvumo išsidiferencijuotų. Kad energetiškai geresni butai būtų brangesni kaip ir automobiliai. Automobilis, kuris geras ir gražus, bet daug benzino naudoja, yra iš karto pigesnis“, - sakė R. Encius.

   

Facebook komentarai