Karas 2030 metais: ką prognozuoja amerikiečiai?

Netgi žinant, kiek įvairiose pasaulio laboratorijose gimsta inovacijos ir kaip kinta grėsmių geografija bei pobūdis, JAV kariuomenė mano, jog kariavimo būdai 2030 metais gali nedaug skirtis nuo dabartinių.

JAV kariuomenės vadai JAV Kariuomenės karo koledže (Carlisle Barracks, JAV) neseniai žaidė „tolimos ateities“ karo modeliavimo žaidimą „Unified Quest“ – prognozavo karinį konfliktą, vyksiantį po 15 metų. Ir rezultatus aptarė Nacionalinės gynybos universitete Vašingtone (JAV).

Štai aukštų kariuomenės karininkų taikytas scenarijus: JAV įvyko cheminė ataka, o už mirtiną išpuolį atsakingi teroristai kilę iš atominį ginklą turinčios sausumos valstybės be išėjimo į jūrą ir su JAV kariuomenei nedraugiškais kaimynais, rašo defenseone.com.

JAV kariuomenė palaiko gerus ryšius su viena iš užpuolikams kaimyninių valstybių, kuri turi uostą. Po JTO Saugumo tarnybos balsavimo, kariniams veiksmams pritarė ir kitos užpuolikams kaimyninės valstybės. Į karinių veiksmų vietą siunčiama daug jūrų pėstininkų, kuriems iš paskos seka mažesni sausumos kariuomenės. Karinio laivyno laivai pasuka link konfliktinio regiono.

2030 metais JAV biudžetas vis dar ribotas, JAV sausumos kariuomenė sumažinta, „daro daugiau, turėdama mažiau“, tačiau „laikantis geriausio scenarijaus“ atliktos reikalingos investicijos į karines inovacijas. Naudojamos karinės transporto priemonės, sveriančios vos 30 tonų, greičiau ir toliau skraidyti galintys sraigtasparniai, didesnio skrydžio nuotolio raketos ir amunicija su pažangiais jutikliais, hibridinius energijos šaltinius naudojanti įranga bei didžiuliai vertikaliai kylantys lėktuvai, galintys vienu metu pergabenti ištisą batalioną.

Kariuomenės pajėgos konflikto regione dislokuojamos vos per penkias dienas. Jų užduotis – užimti ir stabilizuoti priešo valdomą cheminių ginklų arsenalą. Vyksta daug mūšių, tačiau per 24 dienas skelbiamos paliaubos. Masinio naikinimo ginklų kontrolė perimta, tačiau regione valdžia vis dar priklauso priešiškam režimui.

Šioje vietoje karo žaidimas baigėsi ir toliau nebuvo modeliuojama, ar JAV kariai išliko užimtoje teritorijoje, ar vykdė kokias nors pokarines šalies atkūrimo operacijas, ar tiesiog apsigręžė ir išvyko namo.

Modeliavimo metu amerikiečiams problemų kėlė stiprus kuro trūkumas. Iš pradžių lengvumas ir manevringumas buvo JAV pajėgų privalumas, tačiau dėl greito pasklidimo po teritoriją netrukus kilo logistinių problemų.

Tai buvo tik vienas iš scenarijų.

Tačiau žinant, kokie brangūs bus šie kol kas tik įsivaizduojami nauji ginklai bei transporto priemonės, mažai tikėtina, kad jie kariuomenę pasieks per keletą artimiausių metų. Todėl karininkai atliko ir kitą modeliavimą – karo veiksmus 2030 metais, tačiau neturint visų „kalėdinių dovanėlių“, kurios buvo panaudotos pirmame scenarijuje. Šiuo atveju veiksmų rezultatas buvo visai kitoks. Šįkart kariuomenė į įsivaizduojamą šalį įžengė tik po keturių savaičių, o po 85 karinių veiksmų dienų masinio naikinimo ginklai išsprūdo iš amerikiečių rankų.

Įdomu pažymėti, su kokiu įsivaizduojamu priešu kovojo amerikiečiai. Nors Pentagonas oficialiai skelbė, kad modeliuojami veiksmai Azijos-Ramiojo vandenyno regione, įsivaizduojamas priešas buvo labiau panašus į Sirijos ar Pakistano, o ne į Kinijos ar Šiaurės Korėjos kariuomenę. 2030 metų karo žaidime stebėta įvykių seka nedaug skyrėsi nuo realių veiksmų, stebėtų šią vasarą, po to, kai Basharo al Assado režimas prieš savo piliečius panaudojo cheminius ginklus. Tiesa, amerikiečių kareiviški batai taip ir nepasiekė Sirijos žemės, o kariuomenės ketinimai nebuvo atsakas į tiesioginę ataką prieš JAV, didelė kilusių iššūkių dalis sutapo su modeliavimais.

Kariuomenės vadai tikino, kad pajėgų lengvumas ir greitis yra labai naudingi. „Greitis suteikė daugiau laiko sprendimams priimti“, - sakė vienas iš pareigūnų. Taigi, viena iš modeliavime išmoktų pamokų – kad kariuomenė norės judėti greičiau bei susitvarkyti ryšių tinklus nenaudodama dabartinės gremėzdiškos ryšių įrangos. Vieno iš karininkų teigimu, siekiama rasti būdų panaudoti privataus sektoriaus galimybes, pritaikius karinio lygio saugumo reikalavimus – tokiu būdu vienas karys su kitu galėtų kalbėtis kad ir savo asmeniniu išmaniuoju telefonu. „Al Qaeda tą jau daro. Hezbollah tą daro. Jie panaudoja egzistuojančius tinklus. Po penkerių ar šešerių metų norėčiau kad ir mes tą darytume. Tai yra mums reikalinga inovacija“, - sakė karininkas.

2030 metais, kaip ir šiandien, daug rūpesčių kels logistika. „Kokia prasmės turėti XXI a. įrangą, kai naudojama XX a. logistika“, - skundėsi dar vienas karininkas.

Ateities JAV kariuomenė taip pat numato, kad kariai savo gebėjimus stiprins pakartotinai rotuojant juos tame pačiame geografiniame regione, nemažiau svarbus sugebėjimas bus vietinių gyventojų kalbų išmanymas. Kitas amerikiečiams reikalingas esminis elementas – stiprūs, draugiški ryšiai su kitų pasaulio šalių kariuomenėmis, kad kilus krizei, draugiškų pajėgų visuomet būtų arčiau konflikto regiono.

Ir netgi jeigu po 15 metų amerikiečiai nenaudos 30 tonų sveriančių karinių transporto priemonių ar lėktuvų, galinčių pernešti po batalioną iš karto, šios šalies kariuomenė žino, jog inovacijų apleisti negalima.

   

Facebook komentarai