Kosmoso teisininkas A.Anisimovas: „Svajonių darbas – tai hobis, už kurį daug moka“

Kosmoso teisė – neįprasta specialybė. Ypač lietuviams. Tačiau būtent studijos Lietuvoje baltarusiui Artiomui Anisimovui atvėrė vartus į sudėtingą, tačiau įdomią sferą. 26-erių vaikinas yra vienas iš 50 žmonių pasaulyje, turinčių išsilavinimą kosmoso teisės srityje.

„Esu gimęs balandžio 12-ąją, Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną“, – amerikietišku akcentu pokalbį pradėjo A.Anisimovas. Gavęs pastabą dėl taip greitai įgyto akcento, paaiškino: būdamas paauglys metus gyveno amerikiečių šeimoje, Amerikoje lankė mokyklą, vėliau ketverius metus ten mokėsi, dirbo – priprato taip kalbėti.

Įgyvendino vaikystės svajonę

A.Anisimovo istorija prasidėjo mažame Baltarusijos mieste. Studijuodamas vidurinėje Artiomas pagal mainų programą metams išvyko mokytis į JAV. Grįžęs nusprendė studijuoti tarptautinę teisę.

Vaikinas kelis semestrus mokėsi Baltarusijos teisės universitete, bet susidomėjo tarptautinės ir europinės teisės studijomis Vilniuje esančiame Europos humanitariniame universitete (EHU). 2007-aisiais vaikinas ten įstojo ir atvyko į Lietuvą.

Paskutiniais studijų metais viena iš disciplinų A.Anisimovui buvo tarptautinė viešoji teisė, o viena iš jos sferų – oro teisė.

„Knygoje buvo vienas – tiesiogine to žodžio prasme! – paragrafas apie kosmoso teisę, ir tai viską pakeitė. Pirma, suvokiau, jog toks dalykas egzistuoja, antra, supratau, kad tai yra dalykas, kuriuo aš noriu domėtis“, – prisipažino baltarusis.

Baigiamąjį bakalauro darbą A.Anisimovas nusprendė rašyti apie legalų kosmoso turizmą. Aplinkiniai to rimtai nepriėmė, reagavo skeptiškai ir laidė juokelius. O ir medžiagos apie tai buvo labai mažai.

„Kai mano fakultetas išgirdo apie bakalauro darbo temą, nusišypsojo. Teko pačiam daug nuveikti, rašyti laiškus įvairioms su Kosmosu susijusioms tarptautinėms organizacijoms, įstaigoms ir prašyti prieinamos informacijos. Vienas iš Nebraskoje dirbusių profesorių sutiko padėti pasirengti šiam darbui. Jis teigė, kad tai įdomus ateities mokslas, atveriantis neribotų galimybių, skatino mane ir labai pagelbėjo“, – pasakojo vaikinas.

Paklaustas, kodėl pasirinko tokią sritį, A.Anisimovas atsakė: „Kosmosas mane visada žavėjo. O sužinojęs apie kosmoso teisę, supratau, jog tai būdas panaudoti aistrą kosmosui ir tapti kosmoso teisininku. Tai visiškai nauja sritis, pradėta tirti 1960 metais JAV. Kosmosas nepriklauso jokiai šaliai, jis neturi teritorijų, jam visiškai kitokios taisyklės galioja. Aš esu sužavėtas ir noriu tam skirti savo gyvenimą!“

A.Anisimovas juokiasi prisiminęs, kad vaikystėje paklaustas, kuo nori būti užaugęs, atkirsdavo: kosmonautu! Jis teigė būtent Lietuvoje supratęs, jog gali išpildyti vaikystės svajonę specializuodamasis kosmoso teisės srityje.

Universiteto suole – vienintelis užsienietis

Baigęs mokslus EHU A.Anisimovas įstojo į vienintelę pasaulyje Kosmoso, kibernetikos ir telekomunikacijos teisės programą Nebraskos teisės universitete. Šias studijas kasmet baigia tik 8–10 žmonių.

2010-aisiais jis buvo vienintelis ne amerikietis absolventas. Po universiteto baigimo išvyko į Vašingtoną Kolumbijos apygardoje ieškoti darbo.

Tačiau JAV su kosmosu susijusi informacija yra kruopščiai saugoma, yra daug nuostatų, draudžiančių užsieniečiams pretenduoti į su kosmosu susijusias darbo pozicijas, nes amerikiečiai susirūpinę dėl technologijų, slaptos informacijos, duomenų bazių saugumo.

Neradęs darbo Vašingtone A.Anisimovas persikėlė į Niujorką. Ten atstovavo žmonių, esančių kosmose, interesams, komercinėms įmonėms.

„Aš tris mėnesius negalėjau rasti jokio tokio darbo, nes neturėjau amerikietiško paso. Todėl pradėjau dirbti pelno nesiekiančiose organizacijose, mat jos neturi tiek reikalų su slapta informacija“, – apie nelengvą pradžią pasakojo baltarusis.

Nuo 2009-ųjų A.Anisimovas savanoriauja Kosmoso kartos patarėjų taryboje. Tai tarptautinė nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija, įkurta Jungtinių Tautų. Jos idėja – suvienyti jaunus profesionalus, universitetų absolventus, dirbančius kosmoso sektoriuje, ir apsikeisti idėjomis. Vaikinas yra vienas iš dviejų Kosmoso kartos patarėjų tarybos atstovų Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje.

Prireikė dvejų metų

A.Anisimovui, svajojančiam apie kosmoso teisininko karjerą, teko daug ruoštis Niujorko valstijos teisininkų egzaminui. 2012-ųjų spalį baltarusis gavo leidimą praktikuoti teisę ir tai atvėrė vartus į kosmoso pasaulį.

„Man, svetimšaliui, prireikė dvejų metų, kad gaučiau leidimą čia dirbti tokioje sferoje. Taigi tai sunku, bet labai nuostabu“, – džiaugėsi baltarusis.

Nuo šių metų pradžios A.Anisimovas dirba kompanijoje „NewSpace Global“. Tai komercinė kompanija, teikianti informacines paslaugas finansų industrijai visame pasaulyje.

Veiklą šioje kompanijoje jis pradėjo kaip internas Teisės departamente, o dėl to, kad gerai moka rusų kalbą ir daug žino apie posovietinę teritoriją, sulaukė pasiūlymo analizuoti kompanijas, orientuotas į rusišką rinką, ir teikti joms informaciją.

Gundo didžiuliai pinigai

Paprašytas įvardyti svajonių darbą, A.Anisimovas užtruko, kol suformulavo atsakymą: „Svajonių darbas – tai hobis, už kurį labai daug moka.“

Baltarusis teigė, jog bet kuriuo atveju jo tolimesnė karjera bus susijusi su kosmosu. Kosmoso teisės specialistų teikiamos paslaugos brangiai mokamos, todėl A.Anisimovas ketina mokytis doktorantūroje, tobulinti savo įgūdžius, papildyti žinių bagažą.

A.Anisimovas pasakojo, kad pasaulyje yra nedaug kompanijų, kurios turėtų kosmoso teisės skyrių. Ateityje baltarusis nori įsteigti profesionalių kosmoso teisininkų firmą.

„Jūs – teoretikas. Baigėte kosmoso teisę, dirbate šioje srityje, nors kosmose niekada nebuvote ir gal nebūsite“, – tariau šios istorijos herojui, o jis nusišypsojo.

„Viskas, kas nuveikiama kosmose, prasideda čia, Žemėje. Jei nori paleisti palydovą, turi rasti privačią kompaniją, kuri tau jį sukonstruotų. Kad tai įvyktų, reikia pasirašyti kontraktą, numatyti atsakomybes, o tam prireikia mūsų. Tada reikia rasti raketą, kuri nugabentų tą palydovą. Vėl prireikia kosmoso teisininkų. Kai jau turi palydovą, reikia sutarti su valstybe, kuri duoda leidimą jį paleisti, dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų. Tuomet reikia su Vyriausybe aptarti, kurioje vietoje ir į kur tas palydovas galėtų būti paleistas. Kaip matote, reikia sutvarkyti daug reikalų, ketinant pradėti verslą kosmose. Kiekvienas toks kontraktas vertas nuo 30 iki 350 milijonų dolerių. Kai gali nubyrėti pora procentų nuo tų kontraktų, finansine prasme tai labai patraukli sritis“, – sakė A.Anisimovas.

Lietuvos kosmoso ambicijos

Lietuva kosmoso srityje turi nedaug kuo pasigirti. 2009 m. Lietuvoje buvo įsteigta Nacionalinė kosmoso asociacija. Po metų ją pervadino į Lietuvos kosmoso asociaciją (LKA). Jos nariai ir mokslo bei tyrimų institucijos atlieka tyrimus visose Jungtinių tyrimų programų srityse. 2010 m. LKA įsteigė privačią tyrimų organizaciją – Kosmoso mokslo ir technologijų institutą.

2013 m. kovą Mykolo Romerio universitete vyko renginys „Kosmoso verslas ir teisė: mistika ar realybė?“. Jame, be daugelio svarbių dalykų, buvo pristatytas pirmasis Lietuvoje raketų paleidimo centras Ignalinos aerodrome.

2013 m. rudenį iš JAV bus paleistas lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Ketinama padaryti pirmąją Lietuvos nuotrauką iš kosmoso ir vykdyti eksperimentus. Šis palydovas kuriamas iš entuziazmo, lėšų jam ieško projekto autoriai.

Šalies Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra yra pasirašiusios susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje.

   

Facebook komentarai