Kosmoso turizmas: ar jis bus vertas krūvos pinigų? (Video)

Net ir tada, kai Neilas Armstrongas 1969 m. pirmą kartą padėjo pėdą ant Mėnulio paviršiaus, žmonės jau svajojo apie atostogas kosmose. Praėjus metams, kai „Apollo 8“ viešai parodė pirmąją iš kosmoso darytą nuotrauką, oro linijos „Pan Am“ pradėjo registruoti keleivius savo pirmajam skrydžiui į Mėnulį. Jau prabėgo 40 metų, tačiau tačiau tik labai nedidelė dalis privačių keleivių buvo nuskridę į kosmosą, ir tai po gausybės medicininių testų ir mėnesius trunkančių apmokymų. Žinoma, nepamirštant už tokią privilegiją sumokėti 20-45 mln. JAV dolerių.

Tačiau tai gali pasikeisti. Spalio pradžioje privačios kompanijos „Virgin Galactic“ vadovas Richardas Bransonas stebėjo kosminio laivo „SpaceShipTwo“ sėkmingą pirmąjį pilotuojamą skrydį. „Tai istorija. Mes ją kuriame tiesiog čia“, – žurnalistams sakė R.Bransonas.

2004 m. įkurtos „Virgin Galactic“ direktorius Stephenas Attenboroughas teigia, kad kosmoso turizmas jau čia pat: „Rinka sukurta. Transporto priemonės skraido. Tai jau nebe popierinis projektas“. Jis sako įsitikinęs, kad keleiviai į kosmosą galės skristi jau kitais metais, tačiau tikslios datos prognozuoti nesiryžta.

Bilietai kainuos 200 tūkst. JAV dolerių, tačiau anot S. Attenborougho, kainos leisis augant rinkai. „Virgin“ jau dabar susiduria su konkurentais – „Space Adventures“, įsikūrusiais dar anksčiau už juos – 2001 m. Jie teigia vykdysiantys panašius skrydžius už 100 tūkst. JAV dolerių. Ekspertai mano, kad per dešimtmetį kelionės kaina į kosmosą gali nukristi iki 50 tūkst. JAV dolerių.

Tačiau ką tokios astronominės sumos jums duos? Pasirinkus „Virgin Galactic“ jūsų patirtis prasidės keliomis pasiruošimo dienomis: medicininiais testais, saugumo mokymais ir susipažinimui su laivo įgula. Visų pirma prie motininio laivo prikabintas orlaivis bus pakeltas iki 50 tūkst. pėdų aukščio. Tada raketos varikliai įsijungs, bus pasiektas tris kartus didesnis greitis už garso greitį ir laivas pasieks orbitinį aukštį. Būtent tada varikliai išsijungs, palikdami keleivius besvorėje erdvėje grožėtis Žeme iš kosmoso.

„Tai ir yra tas lemtingas taškas, kai supranti gyvenimo trapumą ir planetos grožį“, – teigia S. Attenboroughas. Po keleto minučių raketa vėl bus užvesta ir grįš į Žemę. Visa kelionė truks mažiau nei valandą.

Kol „Virgin Galactic“ siūlo greitas keliones, „Space Adventures“ ketina savo klientus iš Žemės išskraidinti ilgesniam laikui. Kompanija jau išsiuntė septynis privačius asmenis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) įsimintinai kosmoso kelionei, kurios metu buvo nukeliauta šimtai tūkstančių mylių ir pati kelionė truko 10 dienų. Tiesa, tame ne tiek pačios kompanijos nuopelnas, kiek kosmoso agentūros „Roskosmos“.

Ši istorija verta atskiros pastraipos. Spaudžiamia finansinių sunkumų ir idėjos nepraleisti geros verslo šakos pirmiausia nusprendė rusų kosmoso agentūra. Jei amerikiečių NASA buvo ir toliau lieka idėjos sujungti profesionalius skrydžius su kosminio turizmo elementais priešininkė, tai rusų kosmoso agentūrai Roskosmos ši idėja pasirodė patraukli. Per daug nesireklamuodami rusai surado vieną tinkamą turistą – milijardierių iš JAV Dennis Tito ir sudarė su juo kontraktą, kurio esmė buvo labai paprasta - už 20milijonų JAV dolerių kartu su kosmonautais profesionalais nuskraidinti turistą į vieną iš kosminių stočių. Pradžioje buvo planuotą turistą pakelti į kosminę stotį MIR, bet saugumo sumetimais buvo nutarta jį nuskraidinti į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS). Dėl tokio rusų sumanymo amerikiečiai pagrasino rusams kosminėm sankcijom, tačiau tolimesnėse derybose abi šalys susitarė. Taip Dennis Tito įėjo į istoriją kaip pirmasis pasaulyje kosmoso turistas 2001 metais pakilęs į kosmosą ir nuskriejęs į TKS. 2002 metais tokį pat skrydį į kosmosą pakartojo dar vienas multimilijonierius iš Pietų Afrikos Respublikos Mark Shuttleworth. Po sėkmingai pasibaigusių pirmųjų bandymų rusai pradėjo pardavinėti atsirandančias laisvas vietas į erdvėlaivius skraidančius į TKS. Transportiniai laivai į TKS gali talpinti 6 – 7 kosmonautus ir ne su kiekviena misija laivas būna pilnai užpildytas.

Štai tuomet „Roskosmos“ sudarė sutartį su „Space Adventures“ ir perdavė jai bilietų pardavimo teisę. Eilė turtingų kosmoso turistų jau aplankė TKS. Vienas paskutiniųjų buvo Software milijardierius Charles Simonyi. Įsibėgėjusi kompanija „Space Adventures“ pradėjo siūlyti ir daugiau atrakcijų kosmoso turistams. Viena iš jų būtų pasivaikščiojimas po atvirą kosmosą iš TKS. Skrydžiai į kosmosą per TKS užtrunka nuo 10 iki 14 dienų ir oficialiai skelbiama tokių skrydžių kaina yra nuo 20 iki 30 milijonų dolerių. „Space Adventures“ planuoja, kad ateityje bus galima turistus nuskraidinti į TKS, o išten su kita kapsule apskrieti aplink Mėnulį vėl sugrįžti į TKS. Tokių skrydžių kaina turistui bus apie 100 milijonų dolerių.

Tiesa, „Space Adventures“ direktorius Ericas Andersonas teigia, kad ketinama pasiūlyti ir trumpesnių kelionių, tačiau jie orientuosis į orbitos tyrinėjimo keliones, už kurias reikės sumokėti po jau minėtus 30 mln. JAV dolerių. „Orbitoje skrieti yra tikra kosmoso keliavimo patirtis. Tai tokie pat skirtumai, kaip tu sėdėtum pasaulio taurės finalo pirmosiose eilėse ir žiūrėtum jį per televiziją. Tai tiesiog skirtingi dalykai“, – sako jis.

Daugiau apie kompanijos planus ir darbus sekančiame vaizdo siužete:

Skamba visai linksmai, tačiau ar tai geras verslas? Preliminariais duomenimis išsiųsti komandą į kosmosą NASA-i kainuoja 20 tūkst. JAV dolerių už kiekvieną skraidinamą svarą. Nepigu, tačiau „Virgin“ nesijaudina.

„Tai tikrai apsimoka, kitaip mes to net nedarytume“, – teigia S.Attenboroughas. Kompanija dar prieš pirmą kartą išsiųsdama komandą į kosmosą jau turėjo užregistravusi 80 tūkst. potencialių keleivių, davusių 50 mln. depozitą. Pernai „Virgin Galactic“ sulaukė pirmojo investuotojo iš šalies – Abu Dabyje įsikūrusios tarptautinės investuotojų kompanijos „Aabar“, kurie verslui davė 280 mln. JAV dolerių už 32 proc. įmonės akcijų.

Taigi didelėms kompanijoms investuojant didelius pinigus nebekyla abejonių – kosmoso turizmas jau čia. Nors galbūt ir ne toks, kokio mes jo tikėjomės anksčiau. „Per artimiausią dešimtmetį mes tikrai neskrisime į Mėnulio viešbučius. Tačiau per pusę šimto metų – galbūt“, – sako E.Andersonas.

   

Facebook komentarai