Kova su žudikėmis kirmėlėmis

Kraujinės siurbikės, šistosomos, yra vienos iš daugiausia nerimo keliančių žmogaus parazitų pasaulyje. Neseniai nustatyta jų genomo seka ir naujausi genetiniai tyrimų metodai padeda atskleisti jų paslaptis.

Maždaug centimetro dydžio suaugusios šistosomos kraujyje juda poromis, mažesnė patelė (apačioje) įsitaisiusi didesnio patinėlio kūno plyšyje. Iš čia kilęs ir kirmėlių pavadinimas schisto reiškia „plyšys“, o soma – „kūnas“.

Patrick Skelly

Pasak legendos, vampyrai neturi šešėlio, nematyti jų atspindžio veidrodyje ir, pagal naujausią legendos versiją, jų neįmanoma nufotografuoti ir nufilmuoti. Visi žino, kad vampyrai yra tik prasimanymas. O šistosomos, kurios elgiasi panašiai, deja, ne. Šios kirmėlės slepiasi žmogaus kraujagyslėse ir maitinasi mūsų krauju. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, angl. WHO) skelbia, kad šistosomozės, kirmėlių sukeliamos ligos, pavojingumu nusileidžia tik maliarijai. Nuo šių ligų miršta ar visam laikui suluošinama daugybė žmonių, jos daro įtaką šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Ir tam tikra prasme šistosomos yra nematomos. Kameros šiuos gyvius gali užfiksuoti, tačiau mūsų imuninė sistema jų nepastebi.

Jau daug metų mokslininkai kovoja su šistosomomis. Jie bandė sukurti vakcinas, galinčias sukelti apsauginę reakciją, kuri staiga užkluptų parazitą ir užkirstų kelią ligai ar padėtų organizmui atsikratyti užkrato. Vis dėlto kol kas pastangos buvo nesėkmingos, tačiau šistosomų tyrinėtojai, taip pat ir aš, manome, kad didelių pokyčių era jau prasidėjo. Genomo sekų nustatymo projektai sėkmingai atskleidė parazito genų sekas, o mokslininkai pradėjo kurti naujus molekulinius metodus parazito paslaptims tirti. Šios priemonės turėtų padėti sustiprinti imunitetą ir paskatinti vakcinos kūrimą.

Daugiau skaitykite liepos mėnesio numeryje

   

Facebook komentarai