Kovo 20-osios saulės užtemimas: štai taip jis atrodys Farerų salose

Šį penktadienį, kovo 20 d., turėsime retą progą pasigrožėti įspūdingu gamtos reiškiniu, kuriuo pastarąjį kartą Lietuvoje tokiu intensyvumu galėjome tik prieš 16 metų. Žvelgiant iš Lietuvos, už Mėnulio pasislėps beveik 80 proc. Saulės disko. Tačiau ne taip toli Lietuvos (mūsų šalies futbolo rinktinė su šių salų rinktine ne kartą yra patekusi į vieną Pasaulio ar Europos futbolo čempionato atrankos grupę) esančiose Farerų salose saulės užtemimas, jei tik bus giedra, bus matomas taip, kaip šioje iliustracijoje – bus uždengta 100 proc. Saulės disko. Panašus vaizdas turėtų būti ir kiek šiauriau esančiame Špicbergeno (Svalbardo) salų archipelage.

Gaila, tačiau visišką užtemimą matys santykinai labai nedaug žmonių. Nors Mėnulio šešėlis šįkart skries labai arti Lietuvos, vis dėlto šįkart jis kabins tik šiaurinio pusrutulio kraštą – ties poliariniu ratu. Kur gyventojų, švelniai tariant – ne per daugiausiai.

Tarp Škotijos ir Islandijos esančiose Farerų salose – nepriklausomoje valstybėje, kuri įeina į Danijos karalystės sudėtį – įsikūrę apie 50 tūkst. gyventojų. Farerų salyną sudaro 18 pagrindinių salų grupė. Šalies plotas siekia apie 1,4 tūkst. kv. km.

Praėjus pusvalandžiui po saulės užtemimo pabaigos Fareruose, šešėlis atkeliaus į kitą ir paskutinę gyvenamą vietą – irgi Norvegijos jūroje esantį Špicbergeno salyną, kuris yra pusiaukelėje tarp žemyninės Norvegijos ir šiaurės ašigalio. Neskaitant kelių mokslo tyrimų stočių Grenlandijoje, Špicbergeno archipelagas yra šiauriausia vieta Žemėje, kur įsikūrę ir nuolat gyvena žmonės. Naujausiais skaičiavimais, jų ten – tik 2 642.

Beveik visiškai aišku, kad saulės užtemimo dieną šių salynų gyventojų populiacijos, nors ir trumpam, bet išsipūs nuo saulės užtemimo turistų antplūdžio.

Kadangi salos yra tokiose geografinėse platumose, kur oro sąlygos gali pridengti visą grožį, atkakliausi saulės užtemimo medžiotojai retą įvykį stebės nuo laivų denių arba pro lėktuvų iliuminatorius – šiomis transporto priemonėmis galima netgi sekti Mėnulio šešėliu ir visišku saulės užtemimu grožėtis ne keletą minučių, o gerokai ilgesnį laikotarpį.

Kur ir kada užtemusią Saulę galėsime stebėti Lietuvoje?

O štai visa Europa – įskaitant ir Lietuvą – turės galimybę stebėti dalinį saulės užtemimą. Ir ne šiaip dalinį, o tokį, kurio metu bus uždengta net iki 95 proc. Saulės disko. Lietuvoje, jei tik leis orai, bus matomas 73-78 proc. užtemimas. Kaip jau informavome, Vilniuje dalinis užtemimas prasidės 10.55 val., 12.04 val. pasieks maksimumą. Tuo metu Mėnulis užstos apie 73 proc. Saulės disko. Dalinis užtemimas baigsis 13 val. 14 min. Klaipėdoje Saulės užtemimas prasidės ir baigsis anksčiau – atitinkamai 10.51 val. ir 13.10 val., o užtemimo dydis bus beveik 78 proc.

Kaip visada, dalinius saulės užtemimus stebėti reikia ypač atsargiai. Niekada nežiūrėkite tiesiai į saulę be specialaus saulės spindulių filtro, ypač pro optinius įrenginius (žiūronus, teleskopus) – taip galima apakti. Žiūrėjimui į saulę netinka ir įprasti akiniai nuo saulės. Nors regimųjų spindulių intensyvumą pristabdo "liaudies metodai" (fotojuostelė, aprūkęs stiklas, CD ir pan., nė viena iš šių savadarbių priemonių neapsaugo akies nuo infraraudonųjų spindulių, kurie irgi gali pažeisti akį.

Paskutinį kartą Žemėje saulės užtemimas vyko 2013 m. lapkričio 3 d., tačiau tąsyk visu jo gražumu galėjo grožėtis kai kurių Afrikos valstybių gyventojai, nors dalinis užtemimas buvo matomas dalyje Azijos, Europos, Š. ir P. Amerikos šalių.

Jei, pvz., dėl debesuotumo, neturėsime galimybės šio reiškinio stebėti savo akimis, tai bus galima padaryti internete, svetainėje Slooh.com  (transliacija prasidės nuo 10:30 val. Lietuvos laiku).

Optimaliausias stebėjimo taškas

Taškas, kuriame saulė bus užtemdyta labiausiai, bus už 260 km į šiaurę nuo Farerų, Norvegijos jūroje. Jei oras tame taške bus giedras, ten Saulė bus visiškai užtemdyta 2 min. 46,9 s. Barentsburgo miestelyje (Špicbergenas) Saulė visiškai juoda bus 2 min. 20 s. Ne mažiau įdomu ir tai, kad saulė užtemimui prasidėjus bus labai žemai – vos 11 laipsnių (arba vos per vieną kumštį) virš pietų-pietryčių horizonto.

Tiesa, orai giedru dangumi minėtų salynų gyventojų nelepina. Tikimybė, kad dangus Špicbergene tokiu metų laiku bus giedras, siekia 34,6 proc. (Farerų salose – tik apie 20,4 proc.). Reikia palinkėti sėkmės.

Saulę dengs supermėnulis

Kadangi mėnulis šįkart bus savo orbitos perigėjuje (arčiausiai Žemės), jis ant planetos paviršiaus mes šiek tiek didesnį nei įprastai elipsės pavidalo (nes šešėlis slinks arktinėmis ir subarktinėmis teritorijomis) šešėlį, kurio plotis bus apie 463 km, o ilgis – apie 150 km. Būtent iš šio šešėlio ir bus matomas visiškas saulės užtemimas.

Grįžtant prie Mėnulio perigėjaus niuansų, verta pabrėžti, kad perigėjų Mėnulis pasieks likus tik 13,5 val. iki saulės užtemimo. Per tas 13,5 val. jis spės nutolti ne kažin kiek, tad drąsiai galima sakyti, kad saulės užtemimas vyks per mėnulio perigėjų. Tuo metu (tiksliai per perigėjų) Mėnulis nuo Žemės bus nutolęs 357 584 km.

   

Facebook komentarai