Krabo ūko pulsaras užminė naują mįslę astronomams

Astronomai aptiko Krabo ūke esančio pulsaro PSR B0531+21 aukštos energijos spinduliavimą, kurio šiuolaikinė teorija niekaip negali paaiškinti.

Mokslininkų straipsnis pasirodė žurnale „Science“, o jo santrauka pateikiama Los Andžele esančio Kalifornijos universiteto svetainėje.

Pasak mokslininkų, ankstesni PSR B0531+21 pulsaro stebėjimai rodė, kad pulsaro skleidžiamų fotonų pasiskirstymų grafikas „nukirstas“ aukštų energijų spektro dalyje. Todėl astronomai padarė išvadą, kad dalies spinduliavimo, o tiksliau, gama spindulių, jų prietaisai neregistruoja.

Naujame darbe mokslininkai panaudojo teleskopų sistemą VERITAS, kuri gali matyti gama kvantų susidūrimo su Žemės atmosfera pėdsakus apie 10 kilometrų aukštyje (iki paviršiaus toks spinduliavimas neprasiskverbia). Su naujuoju prietaisu tyrėjams pavyko aptikti pulsaro fotonų, kurių energija buvo 100 gigaelektronvoltų (GeV). Palyginimui, regimo Saulės spinduliavimo fotonų energija yra tik apie 2 eV.

Pagal dabartinę teoriją, pulsaras yra neutroninė žvaigždė su nepaprastai stipriu magnetiniu lauku, greitai besisukanti apie savo ašį. Jos magnetiniai poliai nesutampa su geometriniais ir jų spinduliavimas sklinda siauru konusu. Bet kuriam stebėtojui, patenkančiam į šių „spindulių“ veikimo lauką, neutroninė žvaigždė atrodys kaip pulsuojantis objektas (panašiai veikia signaliniai švyturėliai).

Pasak mokslininkų, egzistuojantys pulsarų modeliai negali paaiškinti tokios didelės energijos spinduliavimo. Jie pažymi, kad reikės papildomų stebėjimų visam pulsaro spektrui nustatyti.

Neutroninė žvaigždė PSR B0531+21 susidarė po supernovos sprogimo, kuris buvo užfiksuotas Žemėje 1054 metais ir buvo matomas 23 dienas netgi šviečiant Saulei ir dar keletą metų plika akimi naktį. Objektas yra už 6400 šviesmečių nuo Žemės, Krabo ūke (M 1, NGC 1952), Tauro žvaigždyne.

   

Facebook komentarai