Krašto apsaugos ministerija nenaikins, bet pertvarkys Lietuvos karo akademiją

Lietuvos valdžia neketina atsisakyti karininkus rengiančios aukštosios specializuotos mokyklos, nors tokių planų anksčiau būta.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė informaciją apie Generolo Jono Žemaičio karo akademijos reformą.

Dienraščiui ministrė sakė, kad pertvarkos akademijoje „yra nuolatinis procesas“, nes ieškoma efektyviausių būdų, kaip parengti kariuomenei geriausius specialistus.

Anot jos, atsisakyta ankstesnių diskusijų, ar Karo akademija apskritai reikalinga Lietuvai. „Pačioje savo veiklos pradžioje prieš du dešimtmečius ji kasmet priimdavo po šimtą ir netgi daugiau būsimų kariūnų, nes kuriamai Lietuvos kariuomenei reikėjo labai daug specialistų. Vėliau jų poreikis nuolat mažėjo ir prieš kelerius metus priimamų į pirmą kursą kariūnų skaičius sumažėjo iki vos 30-ies“, – pasakojo R.Juknevičienė.

Tuomet, pasak ministrės, valdžioje imta diskutuoti, ar apskritai Lietuvai reikalinga aukštosios universitetinės mokyklos statusą turinti Karo akademija: „Svarstyta, kad karininkų lygio specialistus galbūt būtų galima rengti kitose aukštosiose mokyklose, o Akademijos bazėje įsteigti mokymo centrą, kur būsimieji karininkai tiesiog įgytų reikalingas kvalifikacijas.“

Tačiau, kaip teigė Krašto apsaugos ministerijos vadovė, tokių planų ir idėjų jau atsisakyta. „Laikausi ir ginu tą poziciją, kad mums reikalinga Generolo Jono Žemaičio akademija, kurioje mes galime rengti kvalifikuotus, NATO šalių karinėms pajėgoms keliamus reikalavimus atitinkančius karininkus“, – teigė R.Juknevičienė.

Tačiau, norint išlaikyti Karo akademiją kaip visavertę aukštąją mokyklą, joje prireikė pertvarkų. „Imtasi vėl po truputį didinti priimamų kariūnų skaičių. Kitąmet į pirmą kursą jų žadama priimti apie 70“, – sakė ministrė.

Šiemet į Karo akademiją priimta apie 60 būsimų karininkų. Iš viso akademijoje mokosi bemaž 200 kariūnų.

„Pakeitėme požiūrį į patį karininko rengimą. Manome, kad turi būti rengiami ne tik į veikiančią kariuomenę po akademijos išeinantys, bet ir rezervo karininkai. Tai irgi svarbu mūsų karinių pajėgų kontekste“, – tvirtino politikė.

Akademijoje imtasi ir kitų pertvarkų. „Atsižvelgę į NATO partnerių aukštųjų karinių mokyklų patirtį, daugiau dėmesio ėmėme skirti lyderiui kariuomenėje parengti“, – sakė ji.

Į mokymo programą sugrąžintas techninės krypties karo specialistų rengimas: „Dabar veikia dvi skirtingos karininkų rengimo kryptys – karinė-politinė ir techninė-inžinerinė. Pastarosios labai stigo.“

Krašto apsaugos ministerija ir Kariuomenės vadovybė pradėjo aktyviau skatinti tuos karininkus, kurie rotacijos būdu paskirti kelerius metus dėstyti ar tarnauti akademijoje.

„Karininkai kas kelerius metus turi būti rotuojami, tai yra keičiama jų darbo vieta kariuomenėje. Iki šiol tarnyba Karo akademijoje nebuvo laikoma prestižine. Patys karininkai į ją ėjo dirbti be didelio entuziazmo. Todėl ir nusprendėme paskatinti tuos, kurie čia padirbėjo. Jie, po kelerių metų išėję iš akademijos, tampa svarbiausiais pretendentais į batalionų vadus. Atrankų komisijos deda riebų pliusą tokiems karininkams. O tapti bataliono vadu yra nemenkas karjeros šuolis“, – kalbėjo R.Juknevičienė.

„Taip tarnyba akademijoje tapo praktiškai prilyginta dalyvavimui tarptautinėje misijoje, nes ir iš šios sugrįžę karininkai pretenduoja į bataliono vadus“, – pridūrė ministrė.

Nesieja su skandalu

R.Juknevičienė paneigė, kad pertvarkų Generolo Jono Žemaičio akademijoje imamasi dėl skandalo, kai iš šios mokymo įstaigos neseniai pabėgo du kariūnai.

Vidinį tyrimą atlikusi Karo akademija negavo duomenų, kurie patvirtintų pabėgusių kariūnų mestus kaltinimus dėl netvarkos, nestatutinių santykių, patyčių, kaip sako jos viršininkas Gintaras Bagdonas. „Tyrimas nenustatė tų priežasčių, kurios buvo skelbiamos viešojoje erdvėje – dėl terorizavimo, kitos nusikalstamos veiklos. Mes galutinių išvadų nedarome, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Medžiagą perdavėme Karo policijai, ji ir atlieka ikiteisminį tyrimą“, – teigė G.Bagdonas.

Du kariūnai Antanas Gasparavičius ir Darius Šaduikis buvo dingę nuo spalio 28 d. Lapkričio 12 ir 13 d. jie grįžo į Lietuvą iš užsienio. Abu kariūnus apklausė Karo policija, jiems pateikti įtarimai dezertyravimu ir skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Kariūnai lapkričio 15 d. buvo paguldyti į vieną Kauno ligoninių, kad būtų atlikta psichologinė patikra. Vienas jų užvakar išleistas namo atostogų.

Dingę kariūnai spalio pabaigoje paviešino laiškus, kuriuose papasakojo apie akademijoje esą įsišaknijusią netvarką – neva egzistuojančius nestatutinius santykius, patyčias, nuolat žeminamus silpnesnius ir jaunesnius kolegas, dažną girtuokliavimą, lošimą kortomis iš pinigų.

   

Facebook komentarai