Krepšelių dalybose humanitarai bijo likti ubagais

Vėžys ir mokymo sistemos AIDS. Taip kai kurie humanitarai vadina planuojamą diegti „studijų krepšelio“ metodiką, pagal kurią skirtingoms studijų kryptims skiriama parama skirsis keletą kartų. Inžinieriui paruošti valstybė skirs gerokai daugiau pinigų nei, pavyzdžiui, filosofui. Su tuo nesutinkantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Zenonas Butkus įsitikinęs, kad archeologą paruošti kainuoja dar brangiau nei stomatologą.

Aukštojo mokslo reformą vykdanti Vyriausybė ketina nustatyti finansavimo proporcijas tarp šešių studijų sričių – humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų. „Studijų krepšelį“ gaus ir už studijas nemokės geriausiai mokyklas baigę abiturientai. Gautą krepšelį jie nusineš į aukštąją mokyklą.

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, krepšelių dydžiai skirsis 2-3 kartus. Anot jo, pavyzdžiui, menų studijos kainuoja kokius 3 kartus brangiau nei socialinių mokslų. Taip pat labai brangios, pavyzdžiui, biologijos, aplinkotyros studijos. Numatoma, kad menų, tiksliųjų mokslų, biomedicinos ir technologinių mokslų srityse krepšeliai bus didesni nei humanitarinių ir socialinių.

Numatomais nevienodais krepšelių dydžiais DELFI yra džiaugęsis Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Romualdas Ginevičius. Anot jo, parengti inžinierių kainuoja keliskart daugiau nei teisininką ar kurį kitą humanitarą.

Mąstymas - iš XIX a.?

„Kokia propaganda! Jie nori įvesti diskriminaciją. Juk archeologą paruošti kainuoja dar brangiau nei stomatologą. Archeologai iškasa sugriautą paminklą, reikia jį dokumentuose atstatyti, kainuoja archeologų praktikos, aparatūra, kai reikia nustatyti, kokio amžiaus tai radinys“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Zenonas Butkus.

Jis įsitikinęs, kad humanitarinių mokslų studijos – brangiausios, mat, pavyzdžiui, istorikams reikia išmokti lotynų, hebrajų, graikų, senovės vokiečių kalbas. „Yra baisi humanitarų diskriminacija. Eilinį kartą nori humanitarus nuskriausti, padaryti ubagais“, - kalbėjo Z. Butkus.

Dekano teigimu, mitas, kad humanitarams parengti užtenka pieštuko. Z. Butkus aiškina, kad pagrindinė krepšelyje numatytų lėšų dalis teks dėstytojų atlyginimams. Kadangi atskirose studijų kryptyse krepšelių dydžiai bus skirtingi, jis nuogąstauja, kad fizikų dėstytojai uždirbs daugiau už istorikų dėstytojai.

„Tai – XVIII a. pab. - XIX a. samprata, kada iškilo gamtos mokslai ir jiems reikėjo daug pinigų. Nuo to laiko ir toks supratimas. Iš tiesų naujos technologijos atėjusios ir į humanitarinius mokslus, galbūt vėliau, dėl to ir reikalingos didesnės investicijos nei į kitus mokslus“, - aiškino pašnekovas.

Jis stebisi, kad politologų studijų kaina didesnė nei archeologų ar kitų humanitarų. „Tai – vėžys, tai mokymo sistemos AIDS“, - širdo Z. Butkus. Anot jo, universiteto žmonės negali būti skirtingi - vieni negali turėti mėlynojo kraujo.

Ministras žada neišleisti iš akių

G. Steponavičius aiškina, kad skirstant krepšelių dydžius dviratis išradinėjamas nebus, mat yra galiojančios objektyviais kaštais paremtos metodikos.

Švietimo ir mokslo ministras sako, kad nors krepšelis bus bendras visoms tam tikrai mokslo sričiai priskirtoms specialybėms, tačiau, jo nuomone, į tam tikrų specialybių specifiką galima atsižvelgti skirstant bazinį finansavimą. Be to, pasak jo, atskirų specialybių mokymo bazei stiprinti galima panaudoti ir ES paramą.

Anot G. Steponavičiaus, visi šie dalykai aptariami krepšelio metodiką ruošiančioje darbo grupėje. Toje grupėje dirba tiek humanitarai, tiek socialinių ir tiksliųjų mokslų pakraipos atstovai.

„Manau, kad tai nebus išleista iš akių“, - DELFI kalbėjo G. Steponavičius.

DELFI yra rašęs, kad šiuo metu Lietuvoje brangiausios 18,754 tūkst. Lt įvertintos dieninės mokamos bakalauro odontologijos studijos Kauno medicinos universitete.

   

Facebook komentarai