Krevečių akys padės kurti naujus DVD grotuvus

Puikiomis savybėmis pasižyminčios jūrų vėžiagyvių akys galėtų įkvėpti naujos kartos DVD grotuvų kūrėjus, teigia naujo tyrimo autoriai.

Krevetės maldininkės – vėžiagyviai, gyvenantys Australijos Didžiajame barjeriniame rife, turi sudėtingiausią mokslininkams žinomą regos sistemą, teigia Brsitolio universiteto tyrėjai.

Šių gyvūnų akys reaguoja į 12 spalvų, kai žmonių tik į tris, ir gali atskirti skirtingas šviesos formas, taip sukuriant sudėtingą ir aiškų trijų dimensijų vaizdą, rašo telegraph.co.uk.

Turbūt šį mokslininkų teiginį reiktų pakomentuoti kiek plačiau. Visą regos pojūčių įvairovę galima suskirstyti į dvi grupes: 1) achromatinę — žmonės mato baltą, juodą, pilką spalvas nuo pačios šviesiau­sios iki tamsiausios (žmogus junta apie 300 atspalvių); 2) chromatinę — junta visas spalvas (dešimtys tūkstančių spalvų ir atspalvių), rašoma svetainėje akiuklinika.lt. Ten pat pabrėžiama, jog spalvų jutimo fiziologija dar nevisiškai išnagrinėta ir yra sukurta nemažai teorijų apie tai.

Labiausiai papli­tusi trijų komponentų spalvų jutimo teorija, kurią 1756 m. sukūrė M. Lomonosovas. Vėliau ją patvirtino kiti mokslininkai. Ši teorija teigia, kad tinklainėje yra trys spalvą juntantys komponentai. Šie komponentai skirtingai reaguoja į įvairaus ilgio šviesos bangas. Pirmojo tipo komponentai jautriausi ilgos bangos (raudona spalva) spinduliams ir mažai jautrūs vidutinio ilgumo (žalia spalva) bei trumpų bangų (violetinė spalva) spinduliams. Antrojo tipo komponentai stipriausiai reaguoja į vidutinio ilgio bangas (žalia spalva) ir silpniau į ilgų (raudona spalva) bei trumpų bangų (violetinė spalva) spindulius. Trečiojo tipo komponen­tus silpnai dirgina ilgos (raudona spalva) ir vidutinės bangos (žalia spalva) spinduliai, tačiau jie labai jautrūs trumpos bangos (violetinė spalva) spinduliams. Jeigu visi komponentai dirginami vienodai, žmogus mato baltą spalvą, jei jie visai nedirginami — juodą spalvą. Priklausomai nuo to, kaip dirginamas kiekvienas komponentas, žmogus matys įvairias spalvas ir at­spalvius.

Yra ir kitokių spalvų jutimo teorijų, tačiau nė viena jų nepaaiškina, kaip matome spalvas. Visos teorijos mažai dėmesio skiria regos žieviniams centrams spalvų regėjimo mechanizme. Bet kokiu atveju panašu, jog krevetės turi nepalyginamai sudėtingesnę regėjimo sistemą nei žmogus.

Be to, moklininkų manymu specialios šviesai jautrios ląstelės, esančios krevečių maldininkių akyse, atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir jutikliai, esantys CD ar DVD grotuvuose. Tiek krevetės maldininkės, tiek CD ir DVD grotuvai geba šviesą paversti kitomis jos formomis, kad ją būtų galima saugoti ir vėl atkurti.

Tačiau skirtumas tas, jog krevetės tai geba daryti visame šviesos spektre, o DVD ir CD grotuvai dirba daug siauresniame diapazone. Žurnale „Nature Photonics“ paskelbto straipsnio autoriaus Nicholas Robertso teigimu, tai pirmas kartas, kai atskleidžiama unikali krevečių akies sandara ir veikimo mechanizmas.

„Tai išskirtinis dalykas, pralenkiantis viską, ką iki šiol žmogui pavyko sukurti”, – teigė N. Robertsas. Jis taip pat tyrė, kaip krevetės matymo mechanizmas galėtų padėti patobulinti optinius prietaisus.

"Mus ypač žavi tai, kaip tai paprasta. Šis natūralus mechanizmas, sukurtas iš į vamzdelius susuktų ląstelių, veikia daug geriau nei sintetiniai dariniai. Tai gali padėti ateityje sukurti geresnius optinius prietaisus, panaudojus skystus kristalus, kurių cheminės savybės būtų panašios į krevetės akies savybes“, – kalbėjo mokslininkas.

   

Facebook komentarai