Krištoliniai vystyklai saugojo bakterijas kosmose 2 metus

Asteroidai turi žudikų reputaciją, ir kaltinami didžiulio masto mirtimis ir sunaikinimais. Bet nauji kosminio eksperimento rezultatai rodo, kad senovėje įvykę susidūrimai galėjo būti gyvybiškai svarbūs pirmajai Žemės gyvybei.

Po kelių šimtų milijonų metų nuo Žemės susiformavimo, kai gyvybė dar tik radosi, mūsų jaunutėje planetoje buvo atmosfera, okeanai ir pirmykščiai kontinentai. Bet ji neturėjo nuo aršiausių Saulės skleidžiamų ultravioletinių (UV) spindulių saugančio ozono sluoksnio. Kadangi UV spinduliuotė gali pažeisti DNR, išgyventi kam nors kitam, nei pačioms ekstremaliausioms gyvybės formoms būtų labai sunku.

2002 m. astrobiologo Charleso Cockello iš Edinburgho universiteto, JK vadovaujama komanda atrado unikalią cianobakterijų grupę Haughtono krateryje, šiaurinėje Kanados dalyje. Šios bakterijos gyvena smulkiausiose porose beveik skaidrios uolienos, susiformavusios veikiant intensyviam karščiui ir slėgiui dėl asteroido ar kometos smūgio, įvykusio maždaug prieš 23 milijonus metų.

Cockello komanda išsiaiškino, kad pakitusi uolienos kristalų struktūra sugeria ir atspindi UV spindulius. Tai rodo, kad ši uoliena galėjo apsaugoti bakterijas ir tuo pačiu praleisti šviesą, reikalingą fotosintezei.

Sudėtinga gyvybė susiformavo gerokai anksčiau, nei susidarė krateris, bet per Žemės istoriją buvo nesuskaičiuojama daugybė tokių kosminių uolų smūgių. „Tai iškėlė daug klausimų, ar unikali smūginių kraterių geologija galėjo būti geru UV skydu ankstyvojoje Žemėje,“ sako Casey Bryce, Cockell'o laboratorijos narė.

Bryce ir jos kolegoms pasitaikė neįprasta proga patikrinti šią hipotezę 2008 metais. Kaip Europos kosmoso agentūros EXPOSE misijos dalis, komanda nusiuntė kraterio uolienas į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS). Prieš išsiųsdami, jie augino pavyzdžius paprasto stiklo arba smūgio pakeistos uolienos diskuose. Pakilus į kosmosą, šie diskai buvo pritvirtinti TKS išorėje, kur praleido beveik 2 metus.

Bakterijų gautos radiacijos dozių intensyvumas daug kartų viršijo pirmykštėje Žemėje buvusias sąlygas. Kai pavyzdžiai buvo grąžinti į laboratoriją, stikliniuose indeliuose mikrobai buvo žuvę.

„Tačiau, kai suskaldėme smūgio paveiktas uolienas, aptikome cheminius gyvybės signalus, ir atgaivinome miegančias bakterijas,“ sako Bryce. Komandos atradimai suteikia pirmąjį tiesioginį įrodymą, kad krištoliniai kokonai, suformuoti smūgių, galėjo pirmajai gyvybei suteikti radiacijai atsparų prieglobstį (International Journal of Astrobiology, doi.org/tcs).

Alexandra Pontefract iš Vakarų Ontario universiteto Kanadoje sako, kad TKS eksperimentas yra fantastiškas koncepcijos įrodymas. „Iki šiol nebuvome tikri ar tokioje aplinkoje išgyvens bent kokios nors ląstelės.“

Asteroidų ir kometų smūgio Saulės sistemoje netrūksta, tad Pontefract mano, kad smūgiai uolėtose planetose galėjo padėti užsimegzti gyvybei ir ją saugojo. Kraterių uolos kitose planetose, tarkime, Marse, gali teikti prieglobstį gyvybei netgi dabar, mano ji.

Ker Than
New Scientist № 2975

   

Facebook komentarai