Kristupas Kolumbas: didžiojo keliautojo paslaptys

Kartais istorija mėgsta ironiškai pajuokauti. Štai kad ir faktas: visi puikiai žinome, kur Kristupas Kolumbas nukeliavo, bet niekas nežino, iš kur jis atkeliavo. Kol istorija ironizuoja, daugelis valstybių nori suteikti šiam garsiam Naujojo pasaulio atradėjui savo pilietybę.

Nors enciklopedijose parašyta, kad Kolumbas gimė Italijoje, Genujoje, čia pat pateikiama ir atskira skiltis: Kristupo Kolumbo kilmė. Kokios tautybės iš tiesų buvo Kristupas Kolumbas, dabar nėra žinoma, o galimybės tokios: ispanas, italas, portugalas, graikas, žydas ir kt.

Kol istorikai toliau tiria Kolumbo kilmės istoriją. Ispanija, pateikia savo įrodymų, kad Kolumbas galėjo gyventi Katalonijoje, Kastilijoje, Galisijoje ir kitur. Tad leidžiamės ieškoti istorinių tiesų: Ispanija, kelionės laivais ir Kristupas Kolumbas.

Kristupas Kolumbas pats nežinojo savo kilmės?

Manoma, kad Kolumbas gimė 1450-1451-aisiais metais spalio mėnesį, ir iki šiol nėra patvirtinta, kur. Sakoma, kad šiam žymiam herojui mirus, ant jo kapo norėta parašyti eilutę, kurią pats Kolumbas yra kažkada užrašęs: „Neleiskite manęs amžinai gluminti (lot. Non confundar in aeternam).“ Tokia eilutė atskleidžia faktą, kad Kolumbo tautybė buvo greičiausiai visai ne ta, kurią jis visada teigė turįs. Ir nors savo laiške rašytame 1498 metais Kolumbas teigia:

Kadangi aš esu gimės Genujoje <…> atvykau iš ten ir gimiau ten <…> (Siendo yo nacido en Genova <…> de ella salí y en ella naci <…>), istorikai randa daugybę priežasčių dvejoti šiais žodžiais. Kodėl?

Kolumbo šlovės geistų ne vienas jūrininkas. O tokio jūrininko kaip jis, geistų ne viena valstybė, todėl Kolumbui išgarsėjus, jo šaknų detektyvas pasidarė dar sunkiau įmenamas. Daugelis istorikų tiki, kad Kolumbas galėjo teigti esąs iš Genujos (Italija), mat slėpė savo praeitį. Pavyzdžiui, vienas iš variantų, kad Kolumbas galėjo būti į krikščionybę atsivertęs žydas. Savaime suprantama, kad kapitonui, besitikinčiam gauti katalikiškos Ispanijos monarchų paramą ir prieglobstį, tai būtų buvęs didelis trukdis. Iš istorijos žinome, kad žydai Ispanijoje buvo persekioti inkvizicijos, o 1492 buvo išvaryti.

Kristupas Kolumbas jūrininkas-poliglotas?

Dar vienas paradoksas: pasakyk man, kokia kalba kalbi, o aš nieko nepasakysiu apie tavo tautybę. Pasaulis, Kolumbo laikais buvo panašus į mūsiškį: daugiakultūris, persisluoksniavęs ir sumišęs. Gal net labiau, nei šiandien. Tad kaip nustatyti tautybę žmogaus, kuris daugiakultūrinėje aplinkoje nuolat keliauja ir vartoja įvairias kalbas? Pasirodo, Kolumbas buvo gabus kalboms ir mokėjo ispanų, italų, lotynų, graikų ir portugalų. Istorikai skyrė daug dėmesio rašytinei Kolumbo kalbai analizuoti. Pirmasis ispaniškas Kolumbo laiškas mus pasiekia iš 1480 metų. Remiantis šiuo ir kitais dokumentais, šiandien esama keletos hipotezių.

Genujiška versija teigia, kad Kolumbo tėvas, pavarde Colombo, buvo audėjas iš Italijos. Toks audėjas, anot dokumentų, tikrai buvo, tačiau ar itališkos Kolumbo šaknys? Tačiau paties Kolumbo rašyti laiškai rodo, kad jis vengė italų kalbos. Savo asmeniniams užrašams, laiškams su savo dviem broliais ir net draugais italais jis vartojo ispanų kalbą. Įdomu tai, kad savo ispaniškuose tekstuose Kolumbas pripainiodavo portugališkų ir itališkų raidžių.

Iš kur italų kalbos įtaka? Vienas iš atsakymų – knygelė, arba kitaip, Genujoje italų kalba išleistas Plinijaus Jaunesniojo Natūralioji istorija. Žinoma, kad Kolumbas šią knygelę skaitė savo antrosios kelionės metu. Joje galėjo prisigaudyti raidžių, kurias vėliau panaudojo rašydamas. Istorikas Augustas Klingas tikina, kad Kolumbo raštuose esama ne tik Genujos dialekto bruožų. Anot istoriko, ten daug požymių artimų šiaurės Italijos kalboms, kokias XVI a. naudojo Italijos humanistai: ta pati sintaksė, žodynas, kaligrafijos elementai.

Iš kur Kolumbo laiškuose portugališki žodžiai, lieka neaišku. Kaip ten bebūtų, tyrėjai, ispaniškuose laiškuose aptinka daug portugališkų kalbos elementų, pavyzdžiui istorikė Menendeza Pidal pastebi, kad Kolumbas painioja du žodžius: falar (port. aptarti) ir hablar (isp. kalbėti).

Kataloniška versija. Istorikas Čarlzas Merilas (Charles Merrill) teigia, kad klaidos, kurias ispanų kalboje darė Kolumbas yra lygiai tokios, kokias darytų gimtakalbis katalonas. Todėl pastarasis istorikas, kaip ir visa Katalonija, yra linkęs manyti, kad Kolumbas buvo katalonas.

Graikiška versija, arba dar viena iš galimybių: Kolumbas buvo iš kilmingos graikų šeimos iš Chijo salos. Ir tai paaiškintų, iš kur įgyti graikų kalbos įgūdžiai. Šios teorijos išvados tokios: Kolumbas gimęs Graikijoje, ir dar ankstyvoje vaikystėje apsistojo Kastilijoje ir Leone (isp. Castilla y León). Šis regionas yra Portugalijos pasienyje, todėl tai paaiškintų, kodėl Kolumbas sklandžiai kalbėjo ispaniškai ir portugališkai. Galiausiai, čia išmoko ir lotynų kalbos, kuria studijavo jūrininkystės mokykloje ir vėliau pildė savo kelionių žurnalus.

Kristupo Kolumbo istorija suintriguoja pasidomėti ne tik paties herojaus istorija, bet ir laikais, kuriuose ji atsirado. Po tokios istorinės, daug klaustukų palikusios kelionės, savaitgaliui ieškosim daugiau šaltinių ir gilinsim žinias.

Parengė: Eglė Galubavičiūtė

   

Facebook komentarai