Liepos mėnesio dangus

Vasaros naktys trumpos, tačiau šiltos, todėl stebėti dangų – vienas malonumas, jei tik pasirūpinsime apsauga nuo vabzdžių. O stebėti yra ką, vos Saulei nusileidus dar galima neblogai matyti besileidžiantį Saturną, vėliau, turint žiūronus, bus galima susimedžioti Uraną su Neptūnu, o paryčiais jau bus visai geros sąlygos stebėt Jupiteriui. Antroje mėnesio pusėje prieš pat aušrą jau bus galima susirasti ir Marsą, nors teleskopą dar negreit bus verta į jį kreipti.

Teoriškai beveik visą mėnesį bus vakarinis Merkurijaus matomumas, tačiau jo stebėjimo sąlygos bus visiškai nepalankios, net ir elongacijos metu, kai vidinė planeta bus nutolusi nuo Saulės didžiausiu kampu, vis tiek po Saulės laidos jau brauks horizontą. Tad reikės palaukti, kol baigiantis vasarai Merkurijus matysis rytais, o tada jį pamatyti nekils jokių problemų.

O kol kas vakarais ir vėl reikės tenkintis Saturnu. Kas vakarą jis, Saulei nusileidus, kaba vis žemiau ir matosi vis trumpiau, bet šį mėnesį dar bus matomas nesunkiai. Planeta bus apie 15° dešiniau Spikos, ryškiausios Mergelės žvaigždės, ir visai prie pat antros pagal ryškį Porimos. Visą birželį Saturnas ir Porima praleido drauge, o dabar atstumas tarp jų jau ženkliai padidės. Mėnesio pradžioje šviesulius skirs atstumas, lygus Mėnulio diskui, o pabaigoje jis padidės keturis kartus.

Kas niekad nematė Saturno pro teleskopą, verta tai padaryti ir dabar. Nors geriausi stebėjimo laikai jau praeity, Saturno vaizdas vis tiek paliks didžiulį įspūdį beveik bet kam. Žinoma, to priežastis bus planetą juosiantys žiedai, kurie puikiai matomi ir pro nedidelį teleskopą, ir dėl kurių susidaro aiškus trimatės erdvės įspūdis. Kadangi Saturnas mėnesio pradžioje bus kvadratūroje, o tai reiškia, kad planetos metamas šešėlis ant žiedų bus matomas geriausiai, erdvinis vaizdas tik dar sustiprės. Žiedai birželį buvo šiek tiek susiglaudę, o liepos mėnesį kampas vėl kiek padidės – iki 8°. To visiškai pakanka, norint įžiūrėti garsųjį Kasinio plyšį, tačiau planetai besileidžiant, greičiausiai labai trukdys atmosfera, tad stebėjimais geriau užsiimti kuo anksčiau.

Be paties Saturno, taipogi galima apžiūrėti ir jo palydovų šeimyną. Ryškiausias jų – Titanas – matomas pro bet kokį teleskopą, o taip pat ne itin sunkiai galima pastebėti ir kiek arčiau planetos skriejančią trijulę: Tetiją, Dionę ir Rėją. Bene keisčiausias palydovas visoje Saulės sistemoje – Japetas – taip pat gali būti nesunkiai pastebimas, tačiau jis keičia savo ryškumą keleriopai, ir kaip tik liepos mėnesį jo ryškis blės, todėl dabar bus ne pats geriausias metas jį stebėti.

Liepos 12 d. sueis lygiai vieneri Neptūno metai nuo jo atradimo, kai Johanas Galė aptiko šią planetą pagal prancūzų astronomo Leverjė skaičiavimus 1846 rugsėjo 23 d. Tik dabar Neptūnas pilnai apskriejo aplink Saulę, ir nors net ir pro teleskopą jis nėra labai jau išvaizdus – tiesiog melsvas žirniukas net stipriai didinant, tai puiki proga patiems jį „atrasti“. Neptūnas spindi kaip 8 ryškio žvaigždė, todėl jį galima pamatyti ir su žiūronais, tik reiktų tą daryti po pirmos valandos nakties, kai labiau pritems ir pats Neptūnas pakils aukščiau. O surasti jį visai nesunku, mokant šiek tiek naudotis žvaigždėlapiu: tereikia identifikuoti žvaigždes Vandenio Jotą ir Tetą, jas jungiančioje linijoje esanti ryškiausia žvaigždė bus Vandenio 38, o truputį žemiau jos, mažiau nei per pusę laipsnio, ir slėpsis Neptūnas. Tokioj patogioj pozicijoj jis išbus visą antrąją liepos savaitę.

Uranas, kita mėgėjiškoms stebėjimo priemonėms neišvaizdi planeta, nors ir ryškesnis, tačiau neturi gero orientyro, todėl nepatyrusiam stebėtojui jį rasti bus sunkiau. Antroje nakties pusėje galbūt paprasčiausias būdas ieškant su žiūronais būtų naudojantis Pegaso keturkampiu. Nuo Alferaco (kuris išties priklauso Andromedai) mintyse nubrėžus liniją į pietus (žemyn), už 14° bus kita keturkampio žvaigždė - Algenibas. Pratęsus šią liniją dar 14° ir pataikysim tiesiai ant Urano. Tiesa, kiek aukščiau planetos bus panašaus ryškio žvaigždė, bet Uraną turėtų išduoti jo melsvai žalsvas atspalvis.

Jupiteris šį mėnesį jau tikrai pateisins planetų karaliaus vardą, mat švies ryškiausiai (Venera, galinti jį šiuo atžvilgiu pranokti, dabar nematoma) ir pro teleskopą atrodo didžiausias. Planeta milžinė liepą praleis pietinėje Avino žvaigždyno dalyje, ir tekės jau nebe taip ir vėlai – apie pusę dviejų mėnesio pradžioje ir tuoj po vidurnakčio paskutinėmis liepos naktimis. Taigi jau nebereiks laukti iki ryto, norint Jupiterį pamatyti, nors norint geresnių vaizdų pro teleskopą, tą padaryti vis tik teks. Kampinis planetos skersmuo per liepą išaugs beveik dešimčia procentų ir pasieks 40", ir nors jis dar nepakils taip aukštai, kaip norėtųsi, pagrindinės atmosferos detalės (visų pirma – pusiaujinės juostos) matysis neblogai. Jei pasiseks pagauti ramesnės atmosferos momentus, gali pavykti įžiūrėti detales ir pačiose juostose.

Nors Jupiteryje tikrai yra į ką pažiūrėti, tai dar ne viskas. Taip pat galima sekti ir jo keturių ryškiausių palydovų šokį aplink planetą, kaip jie apskrieja Jupiterį skirtingais periodais. Vidinis palydovas, Ijo, tą padaro greičiausiai, vos per nepilnas dvi paras. Europos periodas dvigubai ilgesnis – 3,5 paros, o Ganimedo dar dvigubai ilgesnis, truputį daugiau nei 7 paros. Galų gale Kalista vėlgi užtrunka šiek tiek daugiau nei dvigubai ilgiau už Ganimedą – 16,7 paros. Pirmų trijų palydovų apskriejimo periodai neatsitiktinai taip išsidėstę: jie yra taip vadinamam orbitiniam rezonanse 4:2:1, ir taip yra dėl jų tarpusavio gravitacinės sąveikos.

Liepos mėnesį jau pasirodo ir rudeninio dangaus gabalėlis – pagrindinis ženklas, kad vasara įsibėgėja, yra po vidurnakčio kylantis Sietynas, esantis Tauro žvaigždyne. Tame pačiame Taure šiuo metu yra ir Marsas. Nors jis teka gerokai vėliau už Sietyną, jau galima jį pastebėti, jei rytų horizontas neužstotas. Ne per toliausiai šviečia ir Aldebaranas, kuris taip pat rausvas, todėl galima ir susipainioti. Marsas, būdamas 1,4 ryškio, yra šiek tiek silpnesnis ir, žinoma, kasnakt šiek tiek būna pakeitęs savo padėtį. Mėnesio pabaigoje jis praeis tarp žvaigždžių Tauro Betos ir Dzetos, kurios simbolizuoja Tauro ragus. Gražus vaizdas atsivers liepos 28 ryte, kai netoli Marso bus matomas plonas Mėnulio delčios pjautuvėlis.

Garado kometa nors ir nenoriai, bet po truputį ryškėja, ir jos matomumas tęsis dar ilgokai. Šį mėnesį kometa šviečia tarp 8-9 ryškio, taigi jau yra šviesesnė už nemažą dalį Mesjė katalogo objektų. Esant tamsiam dangui (o liepos pabaigoje jis trumpam jau beveik visai ir sutemsta) kometą galima įžiūrėti ir pro 10 cm skersmens teleskopą, bet jei bus stebima mieste, greičiausiai prireiks dvigubai didesnio skersmens. Liepos mėnesį kometa slenka Pegaso žvaigždynu ir pabaigoje praeis pusantro laipsnio šiauriau Enifo, Pegaso Epsilon. Dar po kelių naktų ją bus galima rasti visai šalia gerai žinomo kamuolinio žvaigždžių spiečiaus M15.

Mėnesio pabaigoje, tarsi pasiruošiant žinomiausiam perseidų meteorų srautui, galima bus stebėti delta-akvaridų strėles. Šio srauto maksimumas bus liepos 30, kaip tik sutapsiantis su Mėnulio jaunatim. Taigi viskas, ko reikia – tai būti kuo toliau nuo miesto šviesų. Srautas aktyvus gana ilgai, nuo liepos 12 iki rugpjūčio 23, bet, žinoma, daugiausia šansų pamatyti jam priklausančius meteorus bus maksimumo metu. Kitaip nei kai kurių kitų srautų, delta-akvaridų maksimumas nėra staigus ir trumpas, todėl porą naktų prieš ir po maksimumo galima bus matyti beveik vienodą aktyvumą - 15-20 meteorų per valandą idealiomis sąlygomis. Žinoma, realiai pamatyti pavyks keleriopai mažiau, juolab, kad radiantas pakyla neaukštai.

   

Facebook komentarai